Ekonomistai iš įvairių užsienio ir Lietuvos institucijų, kalbėdami apie 2020 metų prognozes, aptakiai mini lėtėjančią ekonomiką. Pasak jų, tai sukels daug iššūkių.
Gerovės valstybė?
Ekonomistas Žygimantas Mauricas didžiausią grėsmę mato tame, kaip dosniai pernai valstybė dalino pinigus.
„Prie to, prie ko mes buvome įpratę – viršplaninių pajamų, sparčiai augančio tiek biudžeto, tiek namų ūkių pajamų – jos nebeaugs taip sparčiai. Pirmas iššūkis – suvaldyti savo apetitus, nes pasigirsta tokių utopinių pažadų, kad mokytojų atlyginimai sieks 2 tūkst. eurų.
Panašus scenarijus buvo 2008 metais. Jeigu trejus metus taip augo, tai brėžiame kreivę, dar truputį padidiname augimą – tokia projekcija. To daryti nereikėtų, taip lengvai augimas nebebus generuojamas.
Kitas iššūkis – pasirinkti kryptį Lietuvai, nes mes dabar turim tokią bendrą idėją – kuriame gerovės valstybę. Niekas nežino, kas ta gerovės valstybė, nes yra įvairių gerovės valstybės modelių. Yra Šveicarijos gerovės valstybė – per biudžetą Šveicarija perskirsto mažiau nei Lietuva. Turime Skandinaviją – perskirsto daugiau, tačiau ten visai kitokia situacija su šešėliu. Australai irgi perskirsto per biudžetą nedaug. Mes galime pamesti tą viziją ir „užsiciklinti“ ties perskirstymu“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė Ž.Mauricas.
Tuo metu ilgametis Seimo narys, profesorius Kęstutis Glaveckas sakė, jog jau šiemet gali tekti susidurti su praeitais metais valdžios priimtų sprendimų pasekmėmis. Jo teigimu, turėtume dairytis į šiuolaikinius, modernius būdus sukurti pridėtinę vertę.
„Mes investuojame į einamąjį vartojimą, bet neinvestuojame į platformas – 5G ryšį, šiuolaikines skaitmeninimo valiutas, kriptovaliutas. Tai nauji produktai, kurie akivaizdžiai sukurs pasaulyje naują finansinę sistemą. Mes, norėdami uždirbti ir išsilaikyti vien tik su burokėliais ir bulvytėmis, vištytėmis, paršiukais, neišlipsime taip toli. Mums reikia tų naujų dalykų ir naujovių, ką jaunimas ir daro. Mes jaunimui nepadedame. Mes rūpinamės jų vaikais, kai tuo tarpu jie patys turi rūpintis, ir sakome, kad padidinsime pinigus, padidinsime tą ir tą. Neaišku, iš ko padidinsime. Mums reikia atrasti tas platformas, o jaunimas tą ir daro jau, visi „haitechinininkai“, iš ko mes galėtume gauti aukštesnę pridedamąją vertę“, – teigė K.Glaveckas.
Burbulų neprognozuoja
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė kalbėjo apie išskaidytą ekonominę krizę, kuri primins ne vienos didelės bombos sprogimą, o daug mažesnių ir sproginėjančių ne tuo pačiu metu.
„Nebus kažkokio vieno ir rimto sukrėtimo. Galime matyti iš Centrinio banko pinigų politikos, nes jau šiemet lyg ir turėjo pradėti kelti palūkanų normas. Tiek Europos Centrinis Bankas (ECB), tiek anapus Atlanto esanti Federalinių rezervų sistema nusprendė šitą pinigų politikos normalizavimą atidėti ir toliau palaiko itin žemų palūkanų normų aplinką. O ECB netgi toliau atnaujino kiekybinio skatinimo programą. Tai rodo, kad centriniai bankai nusiteikę skatinančiai ir jie negriežtins savo pinigų politikos. Tiek namų ūkiams, tiek verslui tai reiškia žemas palūkanų normas. Tai reiškia pigesnį kreditą ir, tikėkimės, jo prieinamumą“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
Praeitų metų pabaigoje Seimui nusprendus įvesti bankų mokestį, bankininkai greitai paskaičiavo, kiek pabrangs paskolų palūkanos verslui ir būstui.
Verslui paskolų palūkanos ūgtels nuo 3 proc. iki 3,8 proc., būstui – nuo 2,4 proc. iki 2,8-4,6 procento. Lietuvos bankų asociacijos atlikta preliminari bankų turto mokesčio poveikio analizė parodė, kad bankų paslaugos gali brangi 8 procentais.
„Prieš 2009 metų krizę būsto įperkamumas, kalbant apie nekilnojamojo turto rinką, buvo labai žemas. Namų ūkiai galėjo įpirkti tik labai nedidelę dalį būstų, visa kita buvo perkama iš skolintų lėšų. Tas kredito burbulas, nekilnojamojo turto kainų burbulas buvo tikrai labai ženklus.
Tuo tarpu šiandien, vertinant visus nekilnojamojo turto rinką žyminčius parametrus, mes reikšmingesnių burbulų nematome, nes bankų sistema pasimokė iš 2009 metų krizės ir ant to paties grėblio, panašu, nelipa.
Yra Lietuvos banko nustatyti atsakingo skolinimo reikalavimai, ir jų kredito sistema labai atsakingai laikosi. Patys gyventojai ir verslai nėra linkę tiek užsikredituoti, nes žino, kad ekonomika vystosi ciklais. Tos sąlygos, kurios veikia ekonomikos pakilimą, tikrai negarantuoja, kad taip bus visus metus, kuriems imamas kreditas“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
Atviros ekonomikos iššūkiai
Tuo metu K.Glaveckas Lietuvai prognozuoja nemaža rizikų – mažėjantį eksportą, didėjantį nedarbą.
„Eksportas akivaizdžiai mažės, nes Vokietija gali mažiau pirkti. Su kitais mūsų eksportiniais šaltiniais irgi neaiškūs politiniai santykiai. Politika dabar visame pasaulyje ėmė lįsti po ekonomika, ko niekada nebūdavo. Dabar politika daro visą perversmą.
Nedarbas gali augti – akivaizdu, nes platformos neturime. Visi žiūri į ateitį, niekam nereikia sagučių gaminti ar kokių tai viniukų. Dabar tas gaminama Afrikoje ar dar kur nors. Platforma reikalinga, reikia kažką nauja daryti“, – teigė K.Glaveckas.
Pasak ekspertų, Lietuvos ekonomiką gali paveikti užsienio valstybių veiksmai.
„Kalbant apskritai apie bendrą globalią situaciją, Lietuvai, kaip mažai atvirai ekonomikai, tai yra labai reikšminga dedamoji vertinant ateities perspektyvas, nes mums labai svarbus išorės paklausos momentas. Ir tų nežinomųjų, kurie veikia mūsų išorės paklausą, neapibrėžtumų kitąmet tikrai bus nemažai, nes jau vien tai, kad pasaulio prekybos pulsas retėja dėl Donaldo Trumpo prekybos karų, jau veikia tokias stambias ekonomikas kaip Vokietija – mūsų kertinę eksporto partnerę. Natūralu, kad tai ilgainiui paveiks ir Lietuvą“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
Lėtesnio augimo metai
Bendras vidaus produktas (BVP) yra tas ekonominis parametras, kuris leidžia suprasti, kaip Lietuvos ekonomikai sekasi atsigauti po įvykusios ekonominės krizės. Pastaruosius trejus metus BVP augo. 2017 metais – 4,1 proc., 2018 metais – 3,5 proc., 2019 metais – 3,7 proc.
„Lietuvos mikroekonominė situacija šiemet nustebino, nes esame viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kuri ne tik kad nesulėtėjo vertinant BVP dinamiką, bet netgi ir pagreitino savo augimą. Tai yra mūsų šalies išsiskyrimas. Kitos euro zonos valstybės jau dabar patiria tokių rimtų signalų, rodančių, kad ekonomika lėtėja.
Ypač eksportuojantys pramonės segmentai. Kitąmet oficialios institucijos prognozuoja ekonomikos lėtėjimą, bet to priežastis yra išorinė aplinka, išorinis neapibrėžtumas. Natūralu, kad tokiai mažai atvirai ekonomikai tai svarbu. Mes negalime tęsti savo sprinto distancijos taip sėkmingai, kai mūsų kertinėse rinkose fiksuojama vangesnė paklausa ir atitinkamai mažesnis apetitas mūsų eksportuojamoms prekėms. Metai bus lėtesni, bet tai nebus kažkokia reikšminga krizė“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
Eiliniam žmogui aiškesnis parametras yra minimali alga. Ji pernai padidėjo 30 eurų ir siekė 430 eurų. Šiemet minimali alga auga 9,4 proc. – iki mokesčių sieks 607 eurus.
Praeitų metų viduryje buvo skelbiama, kad atlyginimai augo sparčiai ir pirmą kartą vidutinė alga atskaičiavus mokečius viršijo 800 eurų.
Kviečia valdyti lūkesčius
Tačiau yra kita medalio pusė – žemiau skurdo ribos gyvenantys asmenys. Daugiau nei 600 tūkst. šalies gyventojų turi mažesnes nei 345 eurų per mėnesį pajamas. „Sodros“ duomenimis, virš 200 tūkst. pensininkų turi išgyventi su mažesne nei 300 eurų suma.
„Gera žinia ta, kad bent jau krizės tikimybė Lietuvoje kitais metais iš tikrųjų nedidelė. Esame žymiai labiau pasiruošę nei 2008 metais, ir yra daug signalų, kad Europa pasiekė tam tikrą dugną. Nebūtinai nuo jo atsispirs, bet labiau kalbame apie europinę stagnaciją, o ne recesiją.
Šiame kontekste turime šansą išspausti kelis procentus augimo, kas ir prognozuojama. Gali būti antroji naktinė mokesčių reforma, kai matysime, kad nesusieina balansai – nelinkėčiau to.
Reikia valdyti lūkesčius, būti realistais, o ne svajotojais, apsibrėžti, kokia kryptimi norime eiti ir tai, matyt, jau nebe šios Vyriausybės prioritetinis darbas, nes bus rinkimai, bet kitos. Bus didelis iššūkis nubrėžti tą kryptį, nes jeigu nebus krypties, tai gali pasikartoti šio biudžeto sudarymo scenarijus – kai įvairios interesų grupės įgauna vis daugiau galios, jos mato, kad kuo daugiau šaukiu – tuo daugiau lengvatų sau išsideru“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Gal iš tikrųjų pasikeitė tik kalbėjimo maniera? Nenorima sakyti „krizė“ – sakoma „ekonominis lėtėjimas“, nenorima sakyti pačios nepopuliariausios frazės – susiveržkite diržus, sakoma – suvaldykite apetitus. Nesakoma – neimkite paskolų, sakoma – reikia tikėtis, jų jums ir taip neduos.
Ekonomistai galimai irgi įvaldė diplomatinę retoriką. Tad kokie gi bus šie metai? Kaip sakoma, pagyvensime – pamatysime.
