Maskvos akcijų birža paskelbė apie rekordinį privačių investuotojų skaičių – per 2019-uosius jų net padvigubėjo, naujas sąskaitas atsidarė apie 1,9 milijono klientų.
Dar puikiau pasirodė Sankt Peterburgo birža, kurioje prekiaujama ir užsienio kompanijų akcijomis. Čia privačių investuotojų per metus pagausėjo nuo 910 tūkstančių iki 3,06 milijono.
Pinigų rusai nestokoja
Tai reiškia, kad asmeninės Rusijos gyventojų santaupos pagaliau metamos į verslą.
Laisvų lėšų rusai turi nemažai – jau prieš metus fiziniai asmenys bankuose laikė 28,577 trilijono rublių (per 418 milijardų eurų), arba kone dukart daugiau nei juridiniai.
Tokia suma sudaro trečdalį Rusijos federalinio biudžeto ir yra net tris kartus didesnė už apyvartoje esantį grynųjų pinigų kiekį.
Kaip rodo statistika, indėlius aktyviai kaupti rusai pradėjo dar 2011 metais, nors tuomet jų bankuose tebuvo mažiau nei 10 trilijonų rublių (146,5 mlrd. eurų).
Ekspertų nuomone, kone patrigubėjusį pinigų kiekį bankuose sunešė lobstantys korumpuoti valdininkai ir jėgos struktūrų atstovai.
Nutarė mestis į verslą
Kad ir kaip būtų, nuo tada dauguma gyventojų taikstėsi su menkomis palūkanomis, kurios kartais būdavo mažesnės už infliaciją. Valdžia ragino juos aktyviau investuoti į ekonomiką, bet jos balsas likdavo neišgirstas.
Tačiau dabar padėtis iš esmės pasikeitė – naujieji turtuoliai nusprendė mesti daugiau pinigų į verslą, kad taptų dar turtingesni.
Ekonomistų nuomone, būtent dėl to finansų rinkose fiksuojami rekordai: Maskvos biržos indeksas per metus paūgėjo net 29 procentais, korporatyvinių obligacijų indeksas – 14,3 proc.
Dauguma neįstengia taupyti
Kas dėl to išloš? Žinoma, verslas ir naujieji investuotojai. O jie ir taip pakankamai pasiturintys.
Bankų statistika rodo, kad daugiau nei trečdalis visų fizinių asmenų indėlių – 10 trilijonų rublių (146,5 mlrd. eurų) – priklauso sostinės, daugiau nei pusė – Maskvos, Maskvos apskrities ir Sankt Peterburgo gyventojams.
Vidutinė indėlio suma dabar siekia vos 200 tūkst. rublių (2,93 tūkst. eurų). Tačiau net 36,3 procento indėlių svyruoja nuo 1,4 iki 3 mln. rublių (20,5-44 tūkst. eurų), o dar 32,7 procento – daugiau nei 3 mln. rublių.
Tuo metu informacinio centro NAFI skelbiama statistika rodo, kad net 69 procentai rusų neturi jokių santaupų, nes neišgali jų kaupti. Penktadalis jų įsitikinę, kad šįmet galimybių taupyti bus dar mažiau.
O tai reiškia, kad praraja tarp turtuolių ir skurdžių toliau didės.