Bet tai – Vokietija. Nebeįmanoma stebėtis tuo, kad ir maisto, ir kai kurių kitų produktų kainos ten yra mažesnės, o minimali alga sukasi apie 1500 eurų. Juo labiau kad neįmanoma vos kelias valandas pavaikščiojus po Berlyną padaryti išvados, kad „viskas ten gerokai pigiau“.
Žinoma, apmaudu užsukus į „Drogo“ atitikmenį – „Rossmann“ parduotuvę regėti, kaip tokios pat prekės kainuoja vos ne trečdaliu pigiau, nei Lietuvoje. Net tokia smulkmena, kaip „Elmex“ dantų pasta, kurios kaina pas mus „Droge“ siekia kone 5 eurus, vokiečių dantis išvalo už 2,95 euro.
Gatvės vaisių turgelyje kainos tikrai nėra žiaurios, pavyzdžiui, 300 g šilauogių dėžutės išparduodamos po 1,99 euro, o įvairių vaisų kilogramo kaina sukasi tarp 1,5-2 eurų.
Lietuvoje nuo šių metų sausio minimali alga, neatskaičius mokesčių, sudaro 607 eurus. Tačiau viską metus ir susidėjus šmutkeles į lagaminą Vokietijoje, ko gero, laimės akimirksniu neatsirastų daugiau.
Norint įsidarbinti, reikia turėti būstą ir jame deklaruoti gyvenamąją vietą. Norint deklaruoti gyvenamąją vietą, reikia parodyti Vokietijoje gaunamas pajamas, o kad jas deklaruotum, reikia jau dirbti.
