Pasak „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovo Vaidoto Rūko, žvelgiant į ateinantį dešimtmetį, galima pamodeliuoti kelis infliacijos poveikio scenarijus.
„Atsižvelgiant į faktinę vidutinę metinę infliaciją 2000-2019 metais, po dešimt metų 100 eurų perkamoji galia Lietuvoje gali siekti 78,79 eurus arba 82,03 eurus, jei bus 2 proc. metinė infliacija, į kurią orientuojasi Europos centrinis bankas“, – sakė V. Rūkas.
Tai reiškia, kad pirmuoju atveju 100 eurų nuvertės 21,2 proc., o antruoju – 18 proc.
Tačiau, V.Rūko teigimu, tvarios infliacijos bijoti nereikia – ji yra netgi pozityvi.
„Centriniai bankai siekia turėti tvarią infliaciją, kuri galėtų būti apie 2 proc., JAV toleruoja net didesnę infliaciją. Svarbiausia, kodėl jos nereikia bijoti – ji motyvuoja vartoti ir investuoti.
Jeigu nebūtų infliacijos, ir mes turėtume netgi pingančias prekes, tai vartotojai norėtų atidėti savo vartotojimą. Todėl gerai, kad žmonės neatideda vartojimo, o net skuba vartoti – vienų išlaidos yra kitų pajamos.
Taip pat infliacija naudinga pasiskolinus – paskola šios dienos pinigais yra mažesnė, palyginus su suma, kuri ji buvo. O jei turėtume mažėjančias kainas, dirbančiųjų algos taip pat mažėtų“, – įvardijo V.Rūkas.
Vertino skirtingai
Per pastaruosius 20 metų įvairių prekių svoriai vartotojų krepšeliuose keitėsi: jeigu 1999 metų pabaigoje vidutinis vartotojas virš 40 proc. atlyginimo išleido maistui ir gėrimams, tai 2019 metų pabaigoje ši dalis sudarė tik 21 proc.
Vartotojų pajamoms augant, mažėja ir pajamų dalis, skiriama būtiniausioms prekėms. 2019 metų pabaigoje vartotojai didesnę pajamų dalį skyrė sveikatai, poilsiui ir kultūrai bei kitoms paslaugoms.
Nuo 2000 metų iki 2019 metų pabaigos greičiausiai brango būstas, vanduo, elektra ir kuras, alkoholiniai gėrimai ir tabakas, sveikatos priežiūra bei restoranų ir viešbučių paslaugos.
Vartojimo prekės vidutiniškai brango 2,5 proc. per metus.
Tuo metu praėjusių metų pabaigoje INVL užsakytas tyrimas parodė, kad gyventojai infliacijos poveikį savo turimiems pinigams įsivaizduoja gana skirtingai.
Jų manymu, esant įprastoms ekonomikos sąlygoms, per 10 metų jų pinigai gali nuvertėti nuo mažiau nei 5 proc. (taip atsakė 8 proc. respondentų), iki 5-10 proc. ar 15-20 proc. (po 18 proc. respondentų), 10-15 proc. (21 proc. respondentų), ir iki daugiau kaip 20 proc. (tokį atsakymą rinkosi 19 proc. apklaustųjų).
16 proc. gyventojų sakė nežinantys, kaip per 10 metų keisis jų turimų pinigų vertė.
Turtas senatvėje
Tyrimo duomenimis, nepaisant manymo, jog uždirbti pinigai daugiau ar mažiau nuvertės, dauguma respondentų laiko pinigus grąžos negeneruojančiose priemonėse.
53 proc. žmonių juos teigė laikantys einamojoje sąskaitoje, 36 proc. saugo patys, o indėliuose – 28 procentai. Investavę pinigus teigė vos 11 proc. apklaustųjų, 4 proc. atsakė, kad juos yra paskolinę.
Pasak „INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovės Dalios Kolmatsui, po keliasdešimt metų išėjus į pensiją, tikėtina, kainos bus visiškai kitokios – augant ekonomikai, jos taip pat išaugs. Tad tam pačiam daiktui įsigyti reiks visiškai kitos sumos.
„Tai atsispindi ir „Sodros“ prognozuojamos pensijos skaičiuoklėje – ji rodo, kad galimai gausime pakankamai didelę pensiją vien iš „Sodros“, tačiau realybėje jos vertė bus žymiai mažesnė“, – sakė D.Kolmatsui.
Pavyzdžiui, vidutinį atlyginimą dabar uždirbantis 20 metų vyras pensijoje gali tikėtis 1635 eurų prognozuojamos išmokos vien iš „Sodros“. Tačiau realybėje, jei įvertinsime galimą infliacijos įtaką, pavyzdžiui, 2 proc. galimą metinę infliaciją, 2065 metais 1635 eurų sumos perkamoji galia sumažės 59 proc. ir bus vos 670,67 eurų. Be to, šiuo metu gana solidi 1 635 eurų suma tuo metu sudarys vos 30,8 proc. prognozuojamo tuometinio atlyginimo“, – teigė D.Kolmatsui.
Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai skiriasi ir nuo Europos. 2017 metų Europos fondų ir turto valdymo asociacijos duomenimis, 36 proc. Europos (ES šalių, nevertinant Baltijos šalių) namų ūkių finansinio turto buvo laikoma grynaisiais ir indėliuose, o Lietuvoje – dvigubai daugiau, net 72 proc.
Apie 10 proc. gyventojų lėšų Europoje buvo investuota į investicinius fondus, o Lietuvoje – tik apie 3 proc. Draudimo priemonėse ir pensijų fonduose europiečiai laikė beveik 46 proc. finansinio turto, Lietuvoje 2017 m. pabaigoje pensijų fonduose buvo 15 proc. gyventojų finansinio turto, o 4 proc. – gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimuose.
