Vabalninko gyventoja Aldona į parduotuvę užsuko prireikus grynųjų. Moteriai dar pasisekė – reikiamą sumą pavyko išsigryninti. O štai kiek vėliau į parduotuvę atėjusiai Viktorijai pasisekė mažiau – prašomos sumos ji negavo.
„Labai daug imančiųjų buvo ir nėra, – „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino kasininkė-pardavėja Vaida. – Vėl turėsime, kai suprekiausime. Nuolat neturime – ne bankas“.
Lietuviška realybė: vienintelis grynųjų pinigų šaltinis – parduotuvės kasa
„Perlo“ terminalai parduotuvėse – vienintelė vieta Vabalninke gauti grynųjų.
Anot kasininkės, dažniausiai grynųjų pinigų pristingama, kai pradedamos mokėti pensijos ir pašalpos.
„Gaudo momentą, kai jau yra pinigų. Kai nemokamos pašalpos, pinigų turime, bet jas pradėjus mokėti – nelabai“, – sakė kasininkė-pardavėja Vaida.
Ūkininkaujantis Rimvydas sakė patiriantis nepatogumų, kai prireikia atsiskaityti su darbininkais, o išsigryninti pinigų nėra kur. „Žinokit, ne visi dar su kortelėm gyvena“, – kalbėjo vyras.
Maždaug 2 tūkst. gyventojų turinčioje Vabalninko seniūnijoje nelikę jokio banko skyriaus. Prieš porą metų uždarytas ir Kredito unijos skyrius.
„Bankai, aišku, žiūri savo interesų, bet nuo žmonių jie bėga – skundžiasi žmonės. Vyresnio amžiaus gyventojai nemoka naudotis technologijomis: internetinė bankininkystė jiems sudėtinga. Dėl to kyla nepatogumų, kai į bankų skyrius reikia važiuoti net į Panevėžį“, – sakė Vabalninko seniūno pavaduotoja Zena Švainauskienė.
Gyventojams iš atokesnių vietovių nėra taip paprasta ir nukakti iki artimiausio banko skyriaus.
„Atidarant banko sąskaitą, suteikiant prisijungimo kodus ar panašiai reikia kreiptis konkrečiai į banko įstaigą. Mūsų atveju ji yra Panevėžyje, 40 km atstumu. Įstaigom paprasčiau, o kai prireikia gyventojams – maršrutinis autobusas važiuoja tris skartus per savaitę“, – aiškino Vabalninko seniūnas Laimutis Braždžionis.
Lietuvos banko duomenimis, bankų padalinių skaičius Lietuvoje per aštuonerius metus sumažėjo beveik dukart – iki 450. Tačiau Lietuvos bankų asociacijos atstovai tvirtina, kad finansinių paslaugų tinklas dengia beveik visą šalį. Pagal pristatytą finansinių paslaugų prieinamumo žemėlapį, Lietuvoje – vos kelios vietovės, kur išsiimti grynųjų gali būti sunkiau. Esą grynųjų prieigos taškų Lietuvoje tik daugėja dėl bankų partnerių – terminalų ir parduotuvių – teikiamų paslaugų.
Anot Lietuvos bankų asociacijos analitiko Viliaus Tamkvaičio, šalyje yra vos keletas miškingų, retai apgyvendintų vietovių, kuriose 10 km spinduliu nėra galimybės klientams išsigryninti pinigų.
M.Patašiaus nuotr.
„Klausimas, kiek situacija iš tiesų skaudi, o kiek ji yra skaudžiai pateikiama“, – svarstė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Bankinių paslaugų vartotojų teises ginantis Kęstutis Kupšys pabrėžia, kad vartotojams reikia ne vien grynųjų. Jo teigimu, svarbiausia problema tebelieka bankinių paslaugų kokybė: neužtenka turėti bankomatą arba terminalą, neužtenka turėti vietą, kur galima sumokėti už kasdienines paslaugas. Reikia vietos, kur būtų galima pakalbėti su bankininku, paklausti, kokią būsto paskolą jis siūlytų paimti.
K.Kupšys atmeta bankų atstovų argumentą, kad gyvas kontaktas visuomet kainuoja brangiau nei elektroninis.
Susiję straipsniai
Kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą Lietuvos regionuose, vertina ir Seime sudaryta darbo grupė. Jos vadovas valstietis Valius Ąžuolas yra teigęs, kad problemų dėl regionuose uždaromų bankų skyrių patiria maždaug pusė milijono gyventojų.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas V.Ąžuolas ketina ir toliau kelti klausimus dėl Lietuvos pašto galimybių teikti finansų paslaugas. Jis tvirtino, kad kai kuriuose pašto skyriuose sumokėti mokesčius kartais kainuoja brangiau nei terminaluose – esą taip pašto skyriai gali būti žlugdomi sąmoningai.