Patarimus reikia duoti valdžiai
„Jeigu tie ekonomistai uždirbtų 500–600 eurų, tada ir galėtų mokyti paprastus žmones, kaip gyventi iš tokių pinigų. Kai gauni kelis tūkstančius, labai paprasta sakyti „atsidėkit pinigų, turėkit pagalvę“, – visus ekonomistų patarimus, kaip taupyti, mala į miltus Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka.
Pats jis žarstytis patarimais taip pat nelinkęs. „Nekaži ko verti tų ekonomistų pamokymai, tad aš paprastai žmonių ir nemokau. Juk jie sugeba išgyventi iš mažų algų, pensijų ir pašalpų, tad patys turi patirties ir žino, kaip jiems elgtis. Išvis, tokiems žmonėms reikia ne patarinėti, o jiems padėti, valstybė turėtų jais pasirūpinti“, – kalbėjo ekonomistas.
Jam pritarė ir ekonomistas Vaidas Navickas: „Be valdžios pagalbos niekaip neišsiversime. Žmogus be darbo, be santaupų juk pražus“.
Anot prof. R.Lazutkos, Lietuvoje net iki karantino dirbančių žmonių, gaunančių pajamas žemiau skurdo ribos, buvo apie 23 proc., tarp pensininkų tokių buvo apie 40 proc.
Ypač nepavydėtina padėtis, pabrėžė jis, buvo gaunančių minimumą vienišų mamų, auginančių vaikus ir negaunančių alimentų iš besislapstančių vyrų, taip pat socialinę pašalpą, kurios dydis nuo sausio mėnesio siekia 125 eurus, gaunančių žmonių.
„O dabar prasidės krizė, nuosmukis, bus dar blogiau. Dabar tas priemonių paketas, kurio imsis valdžia, yra nutaikytas daugiau į verslus ir dirbančius žmones, kad jie nebūtų atleidžiami, taip pat jiems buvo įsipareigota tris mėnesius mokėti dalį algos.
Tačiau valstybė pirmiausia turėtų padėti sunkiausiai besiverčiantiems – pirmiausia turėtų padidinti tą socialinę pašalpą jokių kitų pajamų neturintiems žmonėms ir palengvinti jos gavimo sąlygas, kurios dabar yra labai sunkios.
Tad pirmiausia reikia mokyti mūsų valdžią, o ne paprastus žmones“, – įsitikinęs prof. R.Lazutka.
Pasak jo, dar blogiau yra tai, kad žmonės nebegali išvažiuoti užsidirbti į užsienį, kaip kad pasielgė šimtai tūkstančių žmonių per paskutiniąją krizę.
Visuomenė turi keisti požiūrį
„Tikiuosi, kad prezidentas Gitanas Nausėda pasirašys neseniai Seimo priimtus įstatymo pakeitimus, kuriuose žadama, jog net ir individualia veikla besiverčiantys žmonės gaus kažkiek pinigų. Bet baisu, kad užtruks kelias savaites, kol pasirašys, ir kol ras būdą, kaip tuos pinigus žmonėms išduoti.
O dabar reikia kažkaip dar išgyventi tas kelias savaites. Tikiuosi, kad visiems žmonėms jų sukaupti atlyginimai darbovietėse bus tvarkingai išmokėti, o paskui jau greitai jie gaus pinigų pragyvenimui iš valstybės. O dabar belieka tik išgyventi karantiną ir stengtis mažinti poreikius ir išlaidas“, – kalbėjo V.Navickas.
Prof. R.Lazutkos teigimu, valstybė turėtų nepamiršti ir bedarbių. „Nepaisant ekonominio pakilimo, nemažai žmonių dar prieš karantiną buvo bedarbiai, registravęsi Užimtumo tarnyboje.
Tačiau bedarbio išmoka mokama tik 9 mėnesius, o dalis žmonių jau yra gavę išmokas už 7 ar 8 mėnesius ir greit jokių pinigų nebegaus.
Darbo taip pat šie žmonės negali susirasti – juk jau darbdaviai pradėjo masiškai atleidinėti darbuotojus. Tai kas dabar priims dirbti šiuos žmones?“, – retoriškai klausė jis.
Prof. R.Lazutka taip pat pažėrė kritikos ir visuomenei. „Ji taip pat turėtų keisti požiūrį. Daug kas piktinasi, kad valstybės mokamas pašalpas bedarbiai prageria.
Tačiau alkoholizmas, narkomanija yra ligos! Šiems žmonėms reikia pagalbos, kurią jiems suteikti yra labai sudėtinga, mat jie patys turi turėti noro gydytis. O kad jiems tas noras atsirastų, reikia įdėti labai daug socialinio darbo. Visgi ir čia valstybė turėtų skirti daugiau lėšų šių žmonių gelbėjimui.
Bet blogiau tai, kad visuomenė numoja ranka į šias problemas ir palieka šiuos žmones kapstytis pačius. O kaip elgiasi visuomenė, taip atitinkamai ima elgtis ir valdžia. Ji ima orientuotis ne į tuos, kurie yra sunkioje padėtyje, o į tuos įtakinguosius, kurie turi didesnę įtaką, gali pasisakyti žiniasklaidoje ar turi daug sekėjų socialiniuose tinkluose“, – įsitikinęs jis.
Skatina atidėti mokėjimus
V.Navicko manymu, siekiant išgyventi iš turimų nedidelių santaupų, pirmiausia reikėtų atidėti visus įsipareigojimus. „Kiek girdėjau, Seimas praplėtė sąrašą sąlygų, kuriomis galima atidėti būsto paskolos mokėjimą. Tad reikėtų atidėti įsipareigojimus ir stengtis kiek galima daugiau pinigų pasilikti sau. Kiek pastebėjau, taip jau bando daryti visos įmonės.
O šiaip krizės atveju žmonėms turi padėti valstybė. Gerai tai, kad jau nebematau to bandymo taupyti nei Lietuvoje, nei Europoje, kaip kad buvo 2008–2009 metų krizės atveju. V.Šapoka kaip tik žada išleisti ar 2,5 mlrd. ar 5 mlrd. eurų. Mano manymu, jei karantinas užsitęs, tai bus tik pirmas žingsnis“, – kalbėjo jis.
Prof. R.Lazutka įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus pats susipras, kaip jam geriau elgtis. „Jeigu žmogus neturi iš ko nusipirkti valgyti, tai iš ko jam tada susimokėti tuos mokesčius?“ – retoriškai klausė jis.
