„Ar tai tiesa? Teko girdėti siūlymų atšaukti tokį nedarbingumą ir eiti į prastovas, kad bent turėtume pajamų“, – klausė į portalą lrytas.lt parašiusi skaitytoja Monika.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ darbo teisės ekspertas Rimantas Stanevičius paaiškino, kad nedarbingumas vaiko slaugos atveju dėl ugdymo įstaigoje paskelbto karantino apmokamas įprastine tvarka.
Tačiau, jei darbuotojas išeina nemokamų atostogų arba jam paskelbta prastova, jis neturi teisės į pašalpą vaiko slaugos laikotarpiu. Tas pats galioja ir nuotoliniam darbui – jei darbuotojas dirba nuotoliniu būdu, ligos išmoka sveiko vaiko priežiūrai negali būti mokama.
Priminsime, kad prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį minimalioji mėnesinė alga darbo užmokestį (607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“), kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
„Darbdavys negali išleisti nemokamų atostogų – jų turi prašyti darbuotojas. Tačiau prastova yra darbdavio sprendimas. Jis gali arba organizuoti darbą, arba skelbti pilną ar dalinę prastovą, jei darbo nėra. Prastova su atostogomis nekoreliuoja. Tai yra, darbuotojai lieka jiems suteiktose atostogose net ir paskelbus prastovą. Tad vienu metu keli darbuotojai gali būti prastovoje, o kiti tuo metu – išėję atostogų“, – aiškino darbo teisės ekspertas.
Tačiau svarbu tai, jog, skelbiant prastovą ne visiems tos pačios kategorijos darbuotojams negali būti diskriminacinių praktikų. Tai reiškia, kad negali būti, jog vieniems darbuotojams nuolat skelbiamos prastovos, kai kitiems darbo atsiranda. Jei jau vyksta rotacija, ji negali būti diskriminacinio pobūdžio.
