„Tai normali situacija, atsižvelgiant į tai, kas vyksta finansų rinkose dėl koronaviruso plitimo. Finansų rinkos tai pajaučia pirmosios. Šiuo metu sukauptas turtas yra 3,4 mlrd. eurų“, – sakė T.Gudaitis.
T.Gudaitis akcentavo pernykštę pensijų reformą, kada buvo įsteigti gyvenimo ciklo fondai ir kaupiantieji buvo perkelti į tokį gyvenimo ciklo fondą, kuriame priklausė kaupti pagal amžių.
„Vyresnio amžiaus žmonės buvo iškelti iš aukštos rizikos fondų ir perkelti į tuos fondus, kurie investuoja konservatyviau. Tai pasiteisino – matome, kad tų gyventojų, tų pensijų fondų dalyvių, kuriems liko mažiau laiko kaupti, turtas mažėjo žymiai rečiau – turime apie trijų kartų skirtumą. Priešpensijinio amžiaus turtas sumažėjo apie 5-6 proc., jaunų žmonių (nuo 18 iki 45 metų), kurie turi ilgą perspektyvą kaupti – sumažėjo apie 17 proc.“, – sakė T.Gudaitis.
Didesnės rizikos fondai nuo metų pradžios prarado 2019 metų uždarbį.
Asociacijos valdybos nario teigimu, ilgo laiko perspektyvoje, net patiriant krizes, pensijų fondai arba žmonės, kurie kaupia savo lėšas papildomai pensijai, turi vidutinę grąžą, kuri, įskaitant ir šį ketvirtį, vidutiškai sudaro apie 4,2 proc. per metus.
Perspektyviai didėsianti grąža
Geriausiai apsaugoti savo turimas lėšas, T.Gudaičio teigimu, galima kaupiant tame pensijų fonde, kuris priklauso pagal amžių.
„Nukritus akcijų kainoms, verta ir toliau mokėti įmokas į pensijų fondus, nes kada ateina nauji pinigai – kiekvieną mėnesį mes pervedame naują dalį į savo pensijų sąskaitą – tie pinigai yra investuojami iš karto, ir investuojami į pigesnes akcijas, į akcijas, kurių vertės yra nukritusios. Trumpalaikių galimybių panaudojimas ir investavimas ilguoju laikotarpiu turėtų duoti grąžą ir naudą.
Ką daryti su kaupimu, staiga netekus pajamų? Vienareikšmiškai reikėtų savo ilgalaikių tikslų nepamiršti – jeigu kaupiate pensijai, tuos pinigus ir laikykite savo pensijai. Nes anksčiau ar vėliau situacijos pasikeičia, o pensijos sulauksime visi, ir papildomų lėšų reikės. Tad geriausia kaupti lėšas toliau.
O jeigu žmogus neteko pinigų, ypač, jei kalbame apie II pakopą, tada tiesiog nepersives įmoka į pensijų fondą. Jei kalbame apie III pakopą, apie gyvybės draudimą – šioje vietoje būtų idealu kiek įmanoma panaudoti galimybes ir pinigus stengtis investuoti ir toliau kaupti periodiškai, kada akcijų rinkose turime smukimą“, – patarė T.Gudaitis.
Grąžos sumažėjimas – skirtingas
LIPFA duomenimis, pagrindinį smūgį prisiėmė toliausiai nuo senatvės pensijos esantys ir jauniausių klientų santaupas investuojantys fondai, o bendra vidutinė pensijų fondų svertinė grąža šiemet sausio-kovo mėnesiais buvo neigiama ir sudarė -14,8 procento.
Kovo 31 dieną II pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė buvo 3,386 mlrd. eurų – 13 proc. mažesnė, palyginus su metų pradžia.
Pirmąjį metų ketvirtį šalyje veikiančių pensijų turto išsaugojimo fondų grąža sumažėjo -4,92 proc. Nedaug nuo jų nutolo 60-66 metų amžiaus klientų santaupas investuojantys fondai, kurių ketvirčio grąžos minusas sudarė 6,12 proc.
Pensijų fondai, investuojantys 53-59 metų amžiaus gyventojų pensijų santaupas, pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė 11,62 procento grąžos sumažėjimą.
Tuo tarpu nuo 52 metų ir jaunesnių II pakopos pensijų fondų dalyvių šių metų pradžios grąžos sumažėjimas svyruoja apie -17 proc. (46-52 metų sudaro -16,67 proc., 39-45 metų sudaro -17,32 proc., 32-38 metų sudaro -17,28 proc., 25-31 metų sudaro -17,27 proc., 18-24 metų sudaro -17,33 proc.).
Įmokų nestabdys
Tuo metu Estijoje, smarkiai išaugus valstybės išlaidoms koronaviruso pandemijos sukeltos krizės padariniams švelninti, valstybė 14-ai mėnesių stabdo įmokas į antrosios pakopos pensijų fondus.
Kaip portalui lrytas.lt sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Eglė Samoškaitė, Lietuvoje panašių priemonių imtis neketinama.
„Pagal pas mus dabar galiojančią tvarką, jei žmogus lieka be darbo, jis šiaip ar taip įmokų nemoka. Taip pat yra galimybė įmokų mokėjimą stabdyti dvylikai mėnesių. Tik svarbu žinoti, jog tuo galima pasinaudoti vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį, o dvylika mėnesių įmanoma išskaidyti kad ir po vieną“, – paaiškino E.Samoškaitė.
