Dėl karantino fiksuoja drastiškus gyventojų išlaidų bei gyvensenos pokyčius

Sprendimas taikyti griežtą karantiną Lietuvoje ir sustabdyti didelės dalies įmonių veiklą tam, kad sustotų viruso plitimas, keičia ir tai, kaip gyventojai leidžia pinigus, ir jų elgseną. Išanalizavus „Swedbank“ klientų mokėjimų kortelių duomenis pastebėta, kad po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu. Didžiausias pokytis − labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Po dviejų savaičių nuo karantino paskelbimo pradžios mokėjimų apimtys Lietuvoje krito beveik trečdaliu.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 8, 2020, 10:20 AM, atnaujinta Apr 8, 2020, 11:14 AM

„Lyginant pirmąsias dvi karantino savaites su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pastebėta, kad labiausiai mokėjimų kortelėmis apimtys krito apgyvendinimo veiklos (-80 proc.) bei aprangos ir avalynės (-78 proc.) sektoriuose. Kadangi žmonės lieka namuose, mokėjimų apimčių kortelėmis mažėjimą taip pat itin pajuto transporto (-61 proc.) bei kavinių ir restoranų (-58 proc.) veiklos sektoriai“, − komentuoja „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Tiesa, pasak ekonomistės, nors gyventojai ir išleido mažiau, jų vieno mokėjimo krepšelio dydis išaugo – reiškia, kad smulkių apsipirkimų skaičius sumenko.

Remiantis duomenimis, kol kas mokėjimų kortelėmis apimčių mažėjimas nepastebėtas tik maisto bei gyvūnų prekių sektoriuose. Čia pirkėjai per pirmas dvi karantino savaites išleido daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

„Nors karantino griežtumo lygis Baltijos šalyse skiriasi, pavyzdžiui, Latvijoje maitinimo įstaigos vis dar veikia, o Estijoje jos buvo uždarytos tik kovo mėnesio pabaigoje, gyventojų išlaidų pokyčiai visose šalyse itin panašūs. Tai indikuoja, kad rekomendacijos gyventojams likti namuose turėjo itin stiprų poveikį ir be priverstinio dalies sektorių uždarymo“, − sako G. Ilekytė.

Grynųjų pinigų poreikis sumenko

Vos paskelbus karantiną, grynųjų pinigų išgryninimo operacijos taip pat gerokai sumenko visose Baltijos šalyse. Remiantis duomenimis, Lietuvoje buvo fiksuotos maždaug penktadaliu mažesnės pinigų išgryninimo operacijų apimtys.

„Visų pirma, tai galima paaiškinti tuo, kad gyventojams buvo rekomenduojama vengti grynųjų pinigų ir naudotis banko kortelėmis. Tam tikros prekybos vietos taip pat atsisakė priimti mokėjimus ne banko kortelėmis. Visų antra, norint atlikti grynųjų pinigų išgryninimo operacijas, gyventojams reikia išeiti iš namų, o bet kokios nebūtinos kelionės karantino periodu yra nerekomenduotinos“, − sako ekonomistė.

Pasako jos, galiausiai sektoriai, kuriuose dominuoja grynieji pinigai, tai yra, maitinimo, grožio, pramogų įstaigos karantino periodu yra uždarytos. Visi šios priežastys, tikėtina, ir prisidėjo prie žymaus grynųjų pinigų poreikio sumažėjimo.

Kokie gyventojų elgsenos pokyčiai?

Griežtos karantino priemonės keičia ne tik gyventojų apsipirkimo ypatumus, bet ir kasdienę elgseną.

„Praėjusią savaitę internetinės paieškos ir kitų paslaugų tiekimo milžinė „Google“, naudodama anoniminius duomenis, paskelbė apie gyventojų srautų pokyčius daugelyje pasaulio šalių, įskaitant ir Lietuvą. Taip siekiama vyriausybėms padėti įvertinti dėl pandemijos įvestų socialinės distancijos priemonių veiksmingumą“, − sako G. Ilekytė.

Naujausi „Google“ duomenys rodo, kad Lietuvoje prekybos ir laisvalaikio vietų lankymas krito 72 proc., maisto prekių parduotuvių bei vaistinių 38 proc., parkų 28 proc., susisiekimo stočių 63 proc., o darbo vietų – 33 proc.

Tuo tarpu judėjimo laikas, praleistas gyvenamosiose vietose, pakilo šiek tiek daugiau nei dešimtadaliu.

Vizitų į SEB skyrius sumažėjo dešimt kartų

SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigia, jog virusas ir karantinas išties privertė perkelti gyvenimą į skaitmeninę erdvę, ieškoti bei rasti būdų, kaip viską sutvarkyti internetu.

Bankai, ne pirmus metus skatinę klientus naudotis savitarnos kanalais finansams tvarkyti, šiomis savaitėmis stebi stipriai besikeičiančius jų įpročius. Kur kas mažiau grynųjų pinigų, daugiau atsiskaitymų internetu, milžiniškas konsultacijų internetu poreikis – panašu, kad virusui tikrai tenka nuopelnai už septynmyliais batais žengiančią skaitmenizaciją.

„Nuotolines finansų konsultacijų poreikis per pastarąsias savaites į viršų šoktelėjo 3 kartus. Ir auga toliau. Klientams dabar rūpi pasitarti dėl savo asmeninės finansinės padėties, turimų investicijų, pensijos, o susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais – pasikonsultuoti dėl galimybių atidėti paskolų įmokas. Ir visa tai jie gali daryti neišeidami iš namų, matydami banko konsultantą savo kompiuterio ekrane.

Vizitų į banko skyrius, kuriuose dabar priimame tik iš anksto užsiregistravusius klientus dėl būtinų skyriuje teikiamų paslaugų, sumažėjo net dešimt kartų. 

Tiesa, besiregistruojančių turime daugiau, tačiau pirmiausia pasidomime, kodėl klientai nori ateiti į banko skyrių, ir visais atvejais, kai tik įmanoma, pasiūlome jų finansinius klausimus išspręsti internetu ar telefonu, kad nereikėtų eiti iš namų", – pažymi S.Gutauskaitė-Bubnelienė.

Jos teigimu, panašu, kad gyventojai išgirdo ir raginimą dėl galimo viruso plitimo vengti atsiskaityti grynaisiais pinigais – pastebimai pasikeitė klientų pinigų gryninimosi įpročiai mūsų bankomatuose. Dabartinis mastas, palyginti su įprastomis darbo dienomis, yra sumažėjęs trečdaliu, savaitgaliais – kartais iki pusės ir kas savaitę iš bankomatų išimamų grynųjų pinigų kreivė eina vis mažyn.

„Nebenorėdami nešiotis grynųjų pinigų klientai suskubo įsigyti ar atsinaujinti mokėjimo korteles – per pastarąsias kelias savaites jų paštu klientams į namus išsiunčiame 15 proc. daugiau negu įprastai, į užsienį – trečdaliu daugiau.

Kita vertus, panašu, kad karantinas tikrai apribojo ne tik lankymąsi vietose, kur galima atsiskaityti kortele, bet ir ne pirmo būtinumo pirkinius – atsiskaitymų kortelėmis skaičius kovo pabaigoje buvo geru trečdaliu mažesnis negu įprastai.

Tiesa, dešimtadaliu išaugo atsiskaitymai už prekes ir paslaugas naudojantis interneto banku. Įmonėms perorientuojant savo verslą ir imantis pristatymo į namus, penkis kartus išaugo mobiliųjų kortelių skaitytuvų poreikis – toks būdas nuskaityti mokėjimo korteles joms tapo būtinas", – aiškina S.Gutauskaitė-Bubnelienė.

Be to, pasak jos, buvo supaprastintas paskolų įmokų atidėjimo procesas, kad klientams net nereikėtų sudaryti sutarties pakeitimo.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.