Papasakojo, kaip siekė valstybės išmokos: tik pradėję gilintis pamatė valstybės „kabliukus“

Socialinės apsaugos ir darbo ministro L.Kukuraičio teigimu, iki ketvirtadienio dėl išmokos kreipėsi 58,3 tūkst. individualią veiklą vykdančių asmenų. Tačiau, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiuo metu individualią veiklą Lietuvoje vykdo apie 205 tūkst. gyventojų.

Ar gali būti, kad 257 eurų išmoka, numatyta tiems, kurie įvedus karantiną turėjo nutraukti veiklą ir dėl to neteko pajamų, jų tiesiog nepasiekia – ir tik dėl vienos ministerijos iškeltos sąlygos?

Šalyje įvedus karantiną, televizijos laidų vedėjo, „Humoro klubo“ komiko Pauliaus Ambrazevičiaus veikla visiškai sustojo – nuo 100 iki 500 žiūrovų sutraukiantys renginiai buvo uždrausti nenumatytam laikui, o su draudimu sustojo ir visos humoristo pajamos.

Komikas stebisi, kaip visą gyvenimą sąžiningai mokesčius mokėję piliečiai krizės akimirką paliekami be nieko – tik dėl vieno kabliuko įstatyme.

Pirmus keletą karjeros metų jis dirbo samdomu darbuotoju, o gegužę sueis dešimt metų, kaip jis – laisvai samdomas ir darbo vietą sau kuria pats.

„Visus tuos dešimt savarankiško darbo metų nesu pavėlavęs sumokėti nė vieno mokesčio – deklaruoju, kai tik deklaracijos prasideda, susimoku iškart, visada būnu atsidėjęs, taupau ir žinau, kad tų pinigų valstybei reik, nes jai ten ir taip masė reikalų“, – pasakojo humoristas.

P.Ambrazevičiaus darbo sritis – ta, kuriai dėl COVID-19 paskelbtas karantinas smogė iškart, ir kuriai apribojimai bus atlaisvinami paskutiniai – pasirodymai masiniuose renginiuose.

Be individualios veiklos humaristas taip pat yra viešosios įstaigos „Juoko kalvė“ direktorius – įstaigos, kuri administruoja visus „Humoro klubo“ renginius.

„Kai nusprendėme, kad mums reikia vieno juridinio asmens, kuris administruotų mūsų veiklą, aš buvau pagrindinė ir vienintelė kandidatūra. Pasirašiau darbo sutartį (keista buvo su savimi pasirašinėti), įsidarbinau „Juoko kalvėje“ po vieną valandą per savaitę, nes ten mano pagrindinis darbas yra sąskaitų tvarkymas, apmokėjimas, bendravimas su buhalterija – darbas paprastas, techninis, daug įgūdžių nereikalaujantis, už tas keturias valandas dabar gaunu minimumą, per mėnesį susidaro 12 eurų.

Pasikeitus „Sodros“ įmokų tvarkai, kad ir kiek dirbtum, vis tiek privalai mokėti nuo pilnos darbo savaitės, tai dar papildomai išeina apie 130 eurų per mėnesį. Nepurkštavau, kai šitą tvarką pakeitė, greit susitaikiau, nes ar yra alternatyvų? Nu nelabai. Darbo nedaug ir alga nedidelė, tai niekad per daug ir nesijaudinau“, – pasakojo P.Ambrazevičius.

Jo manymu, dabar optimistiniu atveju pajamų už renginius būtų galima sulaukti liepą, tačiau vertinant realistiškai – tik rugsėjį arba spalį.

Kai tik Vyriausybė paskelbė, kad tiems, kuriuos paveikė karantinas, bus galimybė gauti 257 eurų per mėnesį, o tam iš viso numatyti 108 mln. eurų, tai paliko įspūdį – P.Ambrazevičius skaičiavo, kad 420 tūkst. žmonių galėtų gauti po 257 eurų. Kadangi Lietuvoje savarankiškai dirbančiųjų yra mažiau, visi jie lėšas galėtų gauti po porą mėnesių.

„Tik yra vienas nedidelis kabliukas – tą išmoką galima gauti, jeigu neturi darbo sutarties. Nesvarbu, kokios. Net ir tos keturios valandos per mėnesį, už kurias gaunu 12 eurų (kad galėčiau juos gauti, moku apie 130 eurų), man atima galimybę net aplikuoti šitai paramai.

Skaitau, kas gali tą paramą gauti: individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant verslo liudijimus), ūkininkai ir jų partneriai, kurių ūkis lygus 4 EDV ar didesnis, šeimynų dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis ar pajamas iš sporto bei atlikėjo veiklos.

Žodžiu, Edgaras Ulanovas (geriausiai apmokamas krepšininkas Lietuvoje su 550 tūkst. eurų metiniu kontraktu, aš tiek gal per dešimt metų uždirbsiu, jeigu viskas gerai) kreiptis gali, o Paulius Ambrazevičius – ne“, – įstatymo problemą įvardijo P.Ambrazevičius.

Šį įstatymą kuriozišku pavadino ir geologijos dėstytojas Jonas Šečkus – kad galėtų dėstyti universitetuose ir išgyventi, J.Šečkus iki karantino vykdė ir individualią veiklą – vairavo taksi, vedė ekskursijas.

J.Šečkus lrytas.lt pasakojo dėstantis kelis dalykus Klaipėdos (0,2 etato) ir Vytauto Didžiojo (0,25 etato) universitetuose, tačiau pagrindinė veikla ir pagrindinės pajamos, leidžiančios išgyventi, buvo iš individualios veiklos.

„Mano situacija labai kurioziška – dėstau dviejuose universitetuose, ten – labai mažos etato dalys, iš esmės vos ne labdara užsiimi, kad dėstai.

Tačiau dėl to, kad dėstau, negaliu pretenduoti į individualios veiklos išmoką. Nors individuali veikla, kuria aš užsiimu, ir lemia tai, kad galiu dėstyti. Dėstydamas praktiškai „iš idėjos“, dėl to, kad iš esmės padedu valstybei, negaliu pretenduoti į paramą, kuri yra numatyta šios nelaimės atveju“, – lrytas.lt pasakojo J.Šečkus.

Pagrindinė jo veikla – geologinės ekskursijos ir kelionės, dėl karantino ribojimų buvo sustabdyta.

Tuo metu dėl nuotoliniu būdu vykstančio darbo universitetuose dėstytojas vis dar gauną savo įprastą algą – 120 eurų iš vieno, apie 160 eurų – iš kito universiteto.

„Skiriant išmokas turėtų būti atsižvelgiama ir į pajamų dydį, kurios gaunamos pagal darbo sutartis. Yra daug kurioziškų atvejų, kada darbo sutartis susijusi su minimaliais darbais, pinigai – simboliniai. O dėl to nurašoma pagrindinė veikla. Nes daugeliui žmonių, kurie užsiima individualia veikla, ji ir yra pagrindinė, o visa kita – pridėtiniai pinigai, arba darbas „iš idėjos“

Taip pat reikėtų atsižvelgti, kokios srities tos darbo sutartys. Jeigu tai privačios, komercinės veiklos – tai viena, bet jei tai mokslinės, kultūrinės veiklos – tai turėtų būti vertinama kitaip“, – pasiūlymus įvardijo dėstytojas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė lrytas.lt atsakė, jog pandemijos metu remti darbo santykių pagal darbo sutartį neturinčius savarankiškai dirbančius asmenis pasirinkta siekiant labiausiai padėti tiems žmonėms, kurie prarado visas darbo pajamas.

„Būtų neteisinga remti asmenis, kurie toliau dirba ir gauna darbo užmokestį arba kuriems paskelbta prastova ir jos metu mokamas ne mažiau nei minimalus atlyginimas.

Jei savarankiškai dirbantis asmuo kartu dirbo ir pagal darbo sutartį net ir nepilnu etatu, už jį buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Tai reiškia, kad nutraukęs tokią sutartį asmuo gali įgyti teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką – tik reikia būti sukaupus bent 12 mėn. socialinio draudimo stažą per paskutinius 30 mėn. ir įsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bedarbiu.

Jeigu savarankiškai dirbantis asmuo (išskyrus dirbančius su verslo liudijimais ir ūkininkus, kurių ūkis mažesnis nei 2 EDV, nes jie nemoka ligos socialinio draudimo įmokų) turi prižiūrėti ugdymo įstaigą lankiusius mažus vaikus ar vaikus su negalia iki 21 m., taip pat dienos centrus lankiusius neįgaliuosius ar senjorus, jis gali gauti nedarbingumą ir ligos išmoką iš „Sodros“ viso karantino laikotarpiu. Tiesa, išmoka išmokama, jei tokie asmenys kas mėnesį moka įmokas arba po to, kai deklaruoja pajamas ir susimoka įmokas už praėjusius metus“, – lrytas.lt teigė E.Samoškaitė.

Ji taip pat informavo, kad Seime šiuo metu yra įregistruota Seimo narių Audronės Jankuvienės, Vidos Ačienės, Guodos Burokienės, Astos Kubilienės, Aušrinės Norkienės pataisa, kuria siūloma sudaryti sąlygas savarankiškai dirbantiems asmenims gauti 257 eurų išmoką už mėnesį, jeigu turėdami darbo sutartį jie uždirbo 607 eurus „ant popieriaus“ ar mažiau.

E.Samoškaitės teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiai pataisai pritaria.