Iniciatoriai sako, kad tokie sprendimai skatins ekonomiką, opozicija perspėja, kad iniciatyvos kelia didelių rizikų pensijų kaupimo sistemos dalyviams.
Po pateikimo už įstatymų pataisas balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 27 parlamentarai. Projektą toliau svarstys parlamentiniai komitetai, o į plenarinių posėdžių salę jis turėtų grįžti gegužės 21-ąją.
Vyriausybė teigia, kad papildomos investicijos leistų sušvelninti koronaviruso krizės pasekmes, užtikrinti vidutinių ir vidutinių įmonių likvidumą.
Įstatymas įtvirtintų galimybę pensijų fondams pensijų turtą tiesiogiai investuoti į nekilnojamąjį turtą, į nebiržinių įmonių vertybinius akcijas, obligacijas.
Numatomos investicijų ribos – iki 10 proc. grynųjų aktyvų, bet ne daugiau kaip 5 proc. į vieną objektą.
Opoziciniai konservatoriai Seimo posėdyje reiškė nerimą, kad tai sukurs dideles papildomas rizikas pensijų dalyviams, ir ragino atsisakyti ypatingos skubos tvarkos priimant įstatymų paketą.
„Įstatymu paketu bus sudaryta galimybė investuoti į (premjero Sauliaus) Skvernelio sukurtą valstybinį fondą – kitais žodžiais, sukauptos pensijos galės būti naudojamos likvidumo paskoloms karantino paveiktam verslui. Man tai skamba kaip receptas didelei nelaimei“, – kalbėjo Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas.
Jo teigimu, leidimas pensijų fondams investuoti į nekilnojamąjį kelia abejonių, ar įstatymais „nebus specialiai sukurta galimybė nekilnojamojo turto rykliams krizės metu tiesiog išsiparduoti savo esminius projektus“.
Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad rizikas turės valdyti šalies centrinis bankas.
„Taip, manau, kad Lietuvos bankas turi imtis papildomų priemonių“, – teigė finansų ministras.