Įvertino prezidento siūlymus: ne visi sulauks palaikymo

Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas laikinai 5 punktais iki 15 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą kelia rizikų ir galbūt nėra toks efektyvus, kaip Vyriausybės siūlymas padidinti nepamokestinamųjų pajamų dydį (NPD), teigia Vyriausybės pirmasis vicekancleris.

Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>lrytas.lt koliažas
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>lrytas.lt koliažas
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>T.Bauro nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>T.Bauro nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>T.Bauro nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>T.Bauro nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>T.Bauro nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>T.Bauro nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>T.Bauro nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>T.Bauro nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>LRVK Dariaus Janučio nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>LRVK Dariaus Janučio nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Roma Pakėnienė, Šarūnas Sabaitis, BNS, Kornelija Mykolaitytė, ELTA

May 15, 2020, 1:39 PM, atnaujinta May 15, 2020, 1:56 PM

„Daugiausia diskusijų vis dėlto reikės skirti GPM tarifo mažinimui. Matysime ir vertinsime rizikas, kaip Lietuvoje dažnai nutinka, kad laikinos priemonės tampa ilgalaikėmis. Būtent ši rizika yra viena iš tų, dėl kurios reikės labai gerai padiskutuoti“, – BNS sakė Lukas Savickas.

Pasak jo, sumažinus GPM, antrąjį šių metų pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sumažėtų apie 340 mln. eurų, o kitąmet – daugiau nei 800 mln. eurų, jei tarifas toks ir liktų.

„Kitas klausimas yra, ar GPM sumažinimas yra tikslingas ir efektyvus. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys yra linkę mažiau taupyti, todėl didesnis (ekonomikos – BNS) skatinimo efektas būtų pasiektas būtent per mažesnių pajamų asmenis“, – aiškino L. Savickas.

Jis pabrėžė, kad Vyriausybė yra pasirengusi diskutuoti dėl prezidento siūlymų, tačiau būtina pasirinkti geriausias priemones.

„Iš esmės jeigu sutariame, kad tikslas yra skatinti ekonomiką, tuomet turime žiūrėti, kur tas tikslas yra efektyviausiai pasiekiamas. Kalbant apie efektyvumą, pasiūlyta NPD priemonė tą daro labai efektyviai – tikslingai pasiekia mažiausių pajamų gavėjus, kurie yra labiausiai linkę išleisti pinigus ir dėl to skatinti ekonomiką“, – tvirtino L. Savickas.

Prezidentas penktadienį pasiūlė šių metų antrąjį pusmetį sumažinti GPM nuo 20 iki 15 proc. darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių lygio – 4 tūkst. eurų prieš mokesčius. Prezidentas siūlo ir ankstinti numatytą NPD padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį (400 eurų) NPD jau šiais metais.

G. Nausėda taip pat siūlo vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka.

Pasak L. Savicko, didesnė dalis prezidento siūlymų iš esmės atitinka Vyriausybės programos tikslus

„Manau, kad labai tikėtina, jog šios priemonės bus palaikomos ir Seime. Konkrečiai kalbėčiau apie NPD padidinimą iki 400 eurų dydžio, tai reiškia iš esmės grįžimą prie originalios mokesčių struktūrinės reformos formulės, kuri ir buvo pačioje pradžioje pasiūlyta“, – sakė L. Savickas.

„Manau, kad ši priemonė tikrai sulauks palaikymo ir pasieks savo tikslą – mažiausių pajamų asmenys papildomai paskatinti, padidinant jų pajamas ir būtent mažiausių pajamų asmenų skatinimas yra tikslingiausias pagal įvairių ekspertų vertinimus“, – pridūrė jis.

Pasak L. Savicko, dėl GPM sumažinimo biudžetas šiemet negautų apie 340 mln. eurų, o dėl NPD padidinimo – apie 84 mln. eurų pajamų. Dar 80 mln. eurų skyrus vienkartinėms išmokoms vaikams, bendra paketo vertė būtų apie 500 mln. eurų.

Dėl GPM mažinimo reikia išsamių diskusijų

Finansų ministras Vilius Šapoka sako teigiamai vertinantis prezidento Gitano Nausėdos siūlymą dėl papildomų išmokų šeimoms su vaikais, tačiau atsargiai vertina laikino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumažinimo nuo 20 iki 15 proc. idėją.

„Klausimą dėl GPM mažinimo tikrai reikėtų išsamiai ir labai atsargiai išdiskutuoti. Finansų ministerijos analitikų vertinimu, nauda pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms tokiu atveju būtų minimali, o didžiausią naują gautų ne tik kad turintys darbą, bet ir daugiausiai uždirbantys“, – BNS sakė V. Šapoka.

Jis pabrėžė, kad dėl vaiko pinigų, NPD didinimo Vyriausybės ir prezidento pozicijos sutampa.

„Ne tik finansams ir ekonomikai, bet pirmiausiai žmonėms svarbu matyti, kad kartu dirba visos šalies valdymo institucijos. Gerai, kad ir prezidentas aktyviai įsitraukė į diskusiją bei teikia siūlymus papildyti Vyriausybės planą. (...) Džiaugiuosi, kad pritariama dėl vaiko pinigų, apie tai diskutavome ir Vyriausybėje, taip pat siūlėme didinti NPD, čia tikrai nuomonės su prezidentu sutampa“, – tvirtino V. Šapoka.

Jo teigimu, koronaviruso krizė dar nėra pasibaigusi, todėl visus pasiūlymus reikia vertinti itin atidžiai.

„Šiandien mums visiems tenka derinti sunkiai suderinamus dalykus, suteikti būtiniausią pagalbą ir greitą finansinę injekciją tiems, kuriems jos būtiniausiai reikia, tačiau tuo pačiu metu žiūrėti į ateitį, nes niekas tiksliai nežino kiek ilgai tęsis pandemija. Skolintis galime tik protingai ir atsargiai, kad tiems patiems vaikams, kuriems mes šiandien duosime, ateityje nereikėtų už skolą mokėti dvigubai“, – aiškino V. Šapoka.

Ekonomistai: tokių sprendimų reikėjo daug anksčiau

Finansų analitikas Marius Dubnikovas Eltai sakė, kad siūlomos priemonės yra tinkamos, tačiau jų reikėjo daug anksčiau.

„Tokių priemonių norėjosi daug anksčiau ir galbūt to turėjo imtis Vyriausybės žmonės. Tos išmokos turėjo būti duodamos daug greičiau tam, kad amortizuotume vartojimo susitraukimą. Vaikų išmokas tikrai galime palaikyti, nes supraskime, kad dalis žmonių neturi pajamų arba stovi prastovose ir tokių žmonių yra apie 300 tūkst. Jiems tai bus didelė paskata“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Kalbėdamas apie GPM tarifo mažinimą, jis sakė, kad trumpalaikė lengvata bus efektyvi, tačiau galima diskutuoti ir apie ilgalaikes priemones.

„GPM tarifo mažinimas yra teisingas veiksmas keliais aspektas, – vienas dalykas, tai yra GPM suvienodinimas su kitomis pajamų rūšimis. Galbūt reikia diskutuoti apie tai, kad ilgainiui bandytume siekti 15 proc. darbo santykiams apmokestinimo ir tai galėtų būti ilgalaikis procesas, bet akivaizdu, kad ir trumpalaikis GPM sumažinimas yra efektyvus, nes tai paliks žmonių kišenėse daugiau pinigų. Kas yra svarbu, kad jie atitenka finansiškai aktyviems žmonėms, kurie greičiausiai tuos pinigus ir išleis, skirtingai nuo kitų grupių, kur gali nueiti į taupymą“, – sakė M.Dubnikovas.

Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) išplėtimą jis taip pat vertino teigiamai.

„Žmonės tikėjosi šiais metais 5–7 proc. atlyginimų augimo. Akivaizdu, kad dėl viruso šito augimo nebus, nes nėra iš ko kelti, kai vartojimas stoja, ir šis prezidento siūlymas duos tam tikrą pajamų didėjimą tiems aktyviems žmonėms“, – kalbėjo finansų analitikas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Eltai sakė, kad šiomis priemonėmis žengiama į antrąjį ekonomikos skatinimo etapą, kai kalbama apie tai, kaip spartinti ekonomikos atsigavimą.

„Pirmasis etapas buvo, kai buvo siūlomos priemonės padėti gyventojams, praradusiems darbą, (teikti – ELTA) įmonių likvidumo paskolas – visas tas priemones, kurios padėjo išgyventi sudėtingiausią laikotarpį. Dabar jau kalbama apie tai, kokių reikia priemonių, kad ekonomikos atsigavimas būtų kuo spartesnis, kad neatsirastų ilgalaikio nedarbo lygio, kad būtų galima kuo greičiau grįžti į prieškrizinį lygį“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Tačiau, jo teigimu, dabar metas kalbėti apie tai, kaip skatinti investicijas.

„Ko dabar trūksta – tai pagalvoti, kokiomis mokestinėmis priemonėmis būtų galima paskatinti investicijas, nes didelė dalis tų bedarbių, kurie prarado darbą apgyvendinimo, turizmo, maitinimo sektoriuje, gali būti, kad negaus darbo, ir turbūt yra gera proga paskatinti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas, kurių pagalba atsirastų naujų darbo vietų ir kur būtų galima sumažinti dabar gana didelį bedarbių skaičių“, – sakė ekonomistas.

„Turbūt matysime aštrėjančią kovą tarp Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, protekcionistinė kova sustiprės, daug gamintojų norės susigrąžinti gamybą iš Kinijos į Europą, susitrumpinti tiekimo grandines, sumažinti priklausomybę nuo tiekimo iš to regiono. Čia gali atsirasti galimybės tokioms valstybėms, kaip Lietuva, – pritraukti investicijas ir aptarnauti dideles ES pramonės įmones. Tam, aišku, reikia palankesnės mokestinės aplinkos ir manau, kad apie tai jau reikia kalbėti“, – pridūrė N. Mačiulis.

Bendra G. Nausėdos siūlomų priemonių vertė siekia apie 500 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.