Tuo metu „Sodra“, jau išmokėjusi pinigus, persigalvojo: nutarė, kad išmokos nepriklausė, kadangi, teisine prasme, vaikus galėtų prižiūrėti jų tėvas. Tačiau tėvas, paskutinėmis žiniomis, gyvena užsienyje „po tiltu“.
Kliūtis – teisinis formalumas
Prasidėjus karantinui, Kristinos darbovietėje prasidėjo pats darbymetis. Gamyboje dirbanti moteris dirbti nuotoliniu būdu negalėjo, todėl uždarius mokyklas ir darželius, dviejų mažamečių vaikų priežiūrą patikėjo savo mamai.
„Prasidėjo karantinas. Kadangi močiutės, prižiūrėsiančios anūkus, gali kreptis dėl nedarbingumo pažymėjimo, ji taip ir padarė. Prabuvo savaitę, prabuvo antrą. Iš pradžių atėjo „Sodros“ sprendimas, kad išmoka nepriklauso, neva mama gali dirbti iš namų. Iš darbovietės nusiunčiau visus įrodymus, visas pažymas, kad negaliu dirbti iš namų.
Tada jie pareiškė, kad yra tėvas, kuris gali jais rūpintis. O tėvo nėra, su tėvu nebendraujame, jis paduotas alimentams, kurių jis taip pat nemoka.
Tuomet reikėjo siųsti tai įrodančius dokumentus. Siunčiau teismo sprendimą, kad jam priskirti alimentai, kad jų nemoka. Patvirtino – „Sodra“ sumokėjo vieną įmoką, kitą įmoką. Kol galiausiai nusprendė, kad jie apsiriko ir išmoka nebepriklauso.Paskambino ir liepė laukti laiško, kuriuo bus nurodyta, kaip reikės grąžinti pinigus“, – pasakojo Kristina.
„Sodra“ nusprendė, kad išmokos nepriklauso dėl to, kad vaikų tėvas nėra miręs, dingęs be žinios, ir jam nėra apribotos tėvystės teisės.
„Nežinau, kaip jiems paaiškinti situaciją, – kalbėjo Kristina. – „Sodros“ atstovai aiškina, jog tai, kad tėvas nemoka pinigų vaikams, dar nėra faktas, kad jis negali jų prižiūrėti. Aš jiems atsakau, kad jis net Lietuvoje negyvena, paskutiniais duomenimis, jis gyvena po tiltu užsienyje.Kur man jo ieškoti ir kaip tai jums įrodyti?“.
Moteris pasakojo klaususi, kokių dar veiksmų ji galėtų imtis, tačiau „Sodra“ į kalbas nesileidžia – liepia laukti laiško.
„Su paskutine išmoka, tą pačią dieną sulaukiau „Sodros“ skambučio, kad Valdyba persigalvojo. Svarbiausia, kad tos Valdybos neįmanoma pasiekti. Prašėme, kad sujungtų su Valdyba, norime pasikalbėti, išsiaiškinti situaciją, galbūt jie mus blogai supranta, tačiau jokio numerio neduoda.
„Sodros“ darbuotojai net nesileidžia į kalbas, kad galbūt būtų galima kokiu kitu būdu įrodyti, kad vaikų tėvo nėra Lietuvoje, kad nepalaikome jokio ryšio. Kai paklausiu, ar parašius į policiją pareiškimą ir pristačius dokumentą užtektų įrodymo, kad tikrai nežinau, kur jų tėvas yra, darbuotoja apsimeta, kad negirdi ir kartoja tą patį – laukite laiško, ten bus paaiškinta, kaip grąžinti pinigus“, – pasakojo moteris.
Teiravosi dėl apribojimo
Negana to, kad išmokas šeima turės sugrąžinti tik dėl teisinio formalumo, moteris pasakojo, jog dėl tėvystės apribojimų jau buvo teiravusis, tačiau ją patikino, kad teisės nebus apribotos – esą, vyras vaikams nekelia grėsmės.
„Jau tada, kai teisiausi alimentus, žinojau, kad jis nemokės nė cento. Po teismo paklausiau teisėjo, ką man reikėtų padaryti, kad galėčiau apriboti tėvystės teises. Jis pasakė, kad alimentų nemokėjimas – ne priežastis apriboti tėvystės teises: galbūt žmogus neturi už ką mokėti, bet gali rūpintis vaikais.
Pasakė, kad vaikams grėsmės nėra – nei jų sveikatai, nei gyvybei. Teisingai – palaukime, kol užmuš. Tada jau nebebus ir ką riboti. Lietuvos įstatymai tikrai labai juokingi“, – nuoskaudų neslėpė moteris.
Septynerių ir ketverių metų vaikus, viso karantino metu, rūpinosi močiutė, kuri dėl „Sodros“ sprendimo liko be jokių pajamų.
„Vaikais rūpinosi močiutė – pamokas kartu ruošdavo, kurias nuotoliniu būdu užduodavo. Prižiūrėjo juos du mėnesius, o dabar reikia grąžinti pinigus. Ji lieka visiškai be pajamų“, – kalbėjo moteris.
Veikia pagal įstatymus
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis lrytas.lt teigė, jog išmoka neskiriama, jeigu asmuo neatitinka sąlygų teisei į ligos išmoką. Sprendimas priimamas gavus visus dokumentus ir duomenis: jeigu, priėmus sprendimą, gaunama papildomų duomenų, jis gali būti peržiūrimas.
„Nedarbingumo pažymėjimas pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką, kai asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. „Sodra“ yra išmokas skirianti ir mokanti institucija. Vaikų priežiūra, šeiminės aplinkybės nėra „Sodros“ kompetencijos klausimas.
Ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.
Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną įstatymas buvo papildytas nauju 111 straipsniu, nustatančiu ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumus – atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, ligos išmoka vaiko motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), jeigu abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, taip pat budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip iki Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos.
Taigi įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, sudarė galimybę tėvams prižiūrėti savo vaikus, t. y. gauti nedarbingumo pažymėjimą (tai yra pateisinimas neatvykti į darbą) ir ligos išmoką prižiūrint sveikus vaikus.
Tokia galimybė numatyta ir seneliams, tačiau jie šia teise gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu vaiko tėvai arba turimas vienas iš jų negali dirbti nuotoliniu būdu arba jiems nėra paskelbta prastova.
Taigi tuo atveju, kai vaikas turi abu tėvus (vienas iš jų nėra miręs, nėra apribota tėvų valdžia, nėra pripažintas nežinia kur esančiu ar paskelbtas mirusiu), abu tėvai turi būti dirbantys pagal darbo ar tarnybos teisinius santykius (dėl ko nėra galimybės prižiūrėti vaiko) ir jiems neturi būti galimybės dirbti nuotoliniu būdu arba jiems nėra paskelbta prastova“, – teigė „Sodros“ atstovas.
„Tokiais atvejais, kai vienas iš tėvų nedirba darbo ar tarnybos teisinių santykių pagrindu, ligos išmokos mokėjimas seneliams šiuo metu nėra numatytas, tačiau, jeigu pasikeistų teisės aktai ar jų aiškinimas (tai nėra „Sodros“ kompetencija) sprendimas dėl išmokos skyrimo gali būti peržiūrėtas“, – nurodė S.Jarmalis.
