Pažadėjo ir pamiršo: kaip kaimo žmonės kovoja dėl elektros Audros drasko elektros laidus, pinigų investicijoms į kabelius – striuka

„Pamirškite – viskas liks kyboti ore. Nebėra pinigų“, – taip kaimo žmonėms, klausinėjantiems, kada bus nukabinti nuo stulpų elektros laidai ir išvedžioti požeminiai kabeliai, aiškina darbininkai.

Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br> lrytas.lt koliažas
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br> lrytas.lt koliažas
Uraganinis vėjas kovą be elektros buvo palikęs 250 tūkst. gyventojų.<br> eso.lt nuotr.
Uraganinis vėjas kovą be elektros buvo palikęs 250 tūkst. gyventojų.<br> eso.lt nuotr.
Per porą metų rangos įmonės neteko kone pusės elektros montuotojų ir kitų specialistų.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Per porą metų rangos įmonės neteko kone pusės elektros montuotojų ir kitų specialistų.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Vis dažnesnės audros kasmet pridaro daug žalos, palikdamos žmones be elektros.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Vis dažnesnės audros kasmet pridaro daug žalos, palikdamos žmones be elektros.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Didžioji dalis elektros laidų iki šiol kybo ore, audros juos dažnai nutraukia.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vis dažnesnės audros kasmet pridaro daug žalos, palikdamos žmones be elektros.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Vis dažnesnės audros kasmet pridaro daug žalos, palikdamos žmones be elektros.<br>„Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
 Elektros stulpais nusagstyta Lietuva.  <br> A.Srėbalienės nuotr.
 Elektros stulpais nusagstyta Lietuva.  <br> A.Srėbalienės nuotr.
Apie 70 proc. elektros oro linijų Lietuvoje yra nusidėvėjusios.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Apie 70 proc. elektros oro linijų Lietuvoje yra nusidėvėjusios.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Apie 70 proc. elektros oro linijų Lietuvoje yra nusidėvėjusios.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Apie 70 proc. elektros oro linijų Lietuvoje yra nusidėvėjusios.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Elektros stulpais nusagstyta Lietuva.  <br> A.Srėbalienės nuotr.
 Elektros stulpais nusagstyta Lietuva.  <br> A.Srėbalienės nuotr.
Teigiama, kad ESO investicinius projektus vykdo taip, kaip suplanuota.<br> eso.lt nuotr.
Teigiama, kad ESO investicinius projektus vykdo taip, kaip suplanuota.<br> eso.lt nuotr.
Apie 70 proc. elektros oro linijų Lietuvoje yra nusidėvėjusios.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Apie 70 proc. elektros oro linijų Lietuvoje yra nusidėvėjusios.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Teigiama, kad ESO investicinius projektus vykdo taip, kaip suplanuota.<br> eso.lt nuotr.
Teigiama, kad ESO investicinius projektus vykdo taip, kaip suplanuota.<br> eso.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

May 23, 2020, 9:57 AM, atnaujinta May 23, 2020, 11:16 AM

Audros mūsų šalyje nebėra retos viešnios. Įkyrios tapo ir po jų siunčiamos žinios, kiek žmonių liko be elektros ir kiek daug darbo jos užverčia ant elektros oro linijas taisančių darbininkų pečių.

Prieš pat karantiną, kovo 12–13 dienomis, Lietuvoje praūžusi audra elektrą atjungė kone 250 tūkst. namų ūkių. O juk tuo metu ne visur būta ypač stipraus vėjo gūsių.

Dabar politikai, galąsdami kirvius Seimo rinkimams, vis garsiau kalba, kad Lietuvos ekonomiką turi atgaivinti valstybiniai ar savivaldybių užsakymai.

Esą pinigų iš ES fondų dabar nesunku pasiimti ir, atnaujinus užmestus projektus, verslą būtų galima pastatyti ant kojų.

Pažadėjo ir pamiršo

Sujudimo būta 2018 m. pavasarį, kai „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) suteikė vilties kaimuose gyvenantiems žmonėms.

Antai Utenos rajone projektuotojai, derindami elektros tinklų atnaujinimo projektus su gyventojais ir aiškindami, kur stovės elektros skydinės, žadėjo, kad kabeliai bus pakloti dar tais pačiais metais.

Bet 2018-ųjų rudenį tinklams atnaujinti skirta pinigų srovė nutrūko.

Nuo to laiko energetikai beldžiasi į valdžios duris, vis primindami, kad pinigų elektros tinklo priežiūrai nebeskiriama.

Anot tinklą prižiūrinčios ESO, jo priežiūrai ir atnaujinimui per metus reikia 180 mln. eurų. Tačiau šiemet leista investuoti vos 37 mln. eurų.

O juk pagal ESO investicijų planą nuo 2018-ųjų iki 2027-ųjų elektros oro linijoms pakeisti į požemines turėjo būti skirta 625 mln. eurų.

Per tą laiką ketinta pakloti kone 46 tūkst. kilometrų kabelių.

Kalbėta ir apie tai, kad kone 70 proc. elektros oro linijų po naudingo tarnavimo laiko yra naudojamos jau 30 metų, o kai kurios – ir dar ilgiau.

Nebeliko kam dirbti

Anot rangos ir projektavimo įmones bei mokymo centrus vienijančios Lietuvos elektros energetikos asociacijos tarybos pirmininko, Šilutės bendrovės „Energetikos objektų statyba“ vadovo Audriaus Endzino, padėtis energetikos sektoriuje nepavydėtina.

„Dalis rangos įmonių per pastaruosius porą metų tiesiog sunyko – nutraukė arba pardavė veiklą.

Jose dirbančių žmonių per tą patį laiką sumažėjo 30–50 proc. Ir tiktai dėl to, kad nėra valstybės užsakymų – nėra elektros montavimo rangos darbų poreikio“, – sakė A.Endzinas.

Jo teigimu, valstybės valdoma „Ignitis grupė“ laikosi strategijos investuoti ne į vietos tinklų atnaujinimą, bet į energetikos sektorių užsienyje, pavyzdžiui, Lenkijoje – į Pomeranijos vėjo parko projektą arba į trečiosiose šalyse statomus vėjo bei saulės jėgainių parkus.

Taip vykdoma atsinaujinančiosios energetikos plėtra, tačiau, anot pašnekovo, dėmesys savam elektros energijos infrastruktūros ūkiui yra per mažas.

Koją kiša ir pandemija

Lietuvoje investiciniai projektai nutrūko, nes elektros energetikos sektorius vis dar laikomas melžiama, bet nešeriama karve.

„Kvalifikuoti elektrotechnikai, elektromontuotojai palieka darbus, nes negali pragyventi. Dalis jų įsidarbino užsienyje, dalis – kitų sričių įmonėse. Nėra tokios energetikos įmonės Lietuvoje, iš kurios nebūtų pasitraukę kvalifikuoti žmonės.

Mūsų įmonė nedidelė, praradome aukštos kvalifikacijos specialistų, turinčių žinių ir patirties. Natūralu, kad žmonės ieško, kur geriau, ir emigruoja.

O mes bėdoms ištikus tegalime skėsčioti rankomis“, – kalbėjo A.Endzinas.

Pasak jo, koronaviruso pandemija smarkiai apsunkino remonto darbų organizavimą, o jų savikaina padidėjo kelis kartus.

„Per karantiną žmonės buvo priversti sėdėti namuose ar dirbti per atstumą. Sistemų gedimo ar avarijų likvidavimo darbams reikia išjungti įtampą. Žmonėms tai – blogai.

Rangovai gauna nurodymus sutrumpinti išjungimo laiką. O jeigu jis sutrumpinamas perpus, ir darbų atliekama vos pusė.

Jie skaidomi į dalis, o tai smarkiai didina savikainą“, – pasakojo A.Endzinas.

Beldžiasi į Prezidentūrą

Neseniai elektros energetikos įmones vienijanti asociacija suguldė prašymą prezidentui Gitanui Nausėdai vildamasi, kad jis privers Vyriausybę išgirsti tai, ko ji iki šiol nenorėjo girdėti.

Manoma, kad koronaviruso primesta krizė yra tam tinkama proga, todėl Vyriausybės ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo plane turi atsirasti eilutė ir skirstomajam elektros tinklui atnaujinti.

Jeigu valdžia iš ES finansuojamų programų sudarytų galimybę gauti lėšų, ar būtų kam dirbti rangos įmonėse?

Anot A.Endzino, vargu ar šiuo metu atsirastų galimybė greitai atlikti darbus, nes kone pusė darbuotojų jau prarasta.

Iki 2018-ųjų smulkiosios ir vidutinės įmonės per metus turėdavo apie 10 mln. eurų apyvartos, o jose dirbdavo 60–100 žmonių, dabar jų apyvarta tesiekia 2–3 mln. eurų ir jos yra praradusios iki 50 proc. darbuotojų.

Kam atiteks obligacijų pinigai?

Ketvirtadienį, gegužės 21 d., LEEA kreipėsi į „Ignitis grupę“, vildamasi, kad iš gegužės 14 d. šios grupės sėkmingai išplatintos 300 mln. eurų vertės obligacijų emisijos bus skirta lėtų ne tik žaliosios energetikos plėtrai, bet ir skirstomojo elektros tinklo patikimumui bei efektyvumui užtikrinti.

„Skirstomajame tinkle dirbančios Lietuvos įmonės pozityviai sutiko prieš kurį laiką energetikos ministro Ž.Vaičiūno paskelbtą žinią, kad energetikos sektoriui bus skirtas 1 mlrd. eurų.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai yra tik visų energetinių projektų metinis investicijų biudžetas, o papildomai šiam svarbiam sektoriui nebus skirta nė euro. Neslėpsime, buvo didelis nusivylimas, iki šiol nesuprantame tokio keisto pranešimo tikslo.

Nenorime būti nuvilti dar kartą. Ir norime iš anksto žinoti, kokia dalis iš šios 300 mln. eurų vertės obligacijų emisijos bus skirta skirstomojo tinklo atnaujinimui, kokios priemonės ir kokie projektai numatyti tinklo patikimumui didinti ir kada šias investicijas planuojama įgyvendinti“, – kreipimesi išdėstė LEEA prezidentas Kęstutis Jauniškis.

Numatė papildomas investicijas

Aurelija Vernickaitė,

energetikos ministro patarėja

„Tiek didieji energetikos infrastruktūros projektai dujų ir elektros srityse, tiek mažieji energetikos projektai nesustojo ir yra įgyvendinami net ir karantino metu – tiesiamas dujotiekis į Lenkiją, vykdomi sinchronizacijos projekto darbai, kas savaitę pastatoma daugiau nei šimtas naujų saulės elektrinių.

Kalbant apie perdavimo ir skirstymo operatorių planuotas investicijas – tai jos į elektros tinklus šiemet sieks apie 230 mln. eurų, ne mažiau svarbu – kad visus darbus rangovai atliktų kokybiškai.

Siekiant skatinti ekonomiką, elektros energetikos projektams numatytos ir papildomos investicijos – taip metinės ESO investicijos būtų padidintos apie 10 proc.

Darbai šioje srityje jau vyksta – praėjusią savaitę ministerija paskelbė skirstomųjų tinklų priemonės kvietimą.

Darbo rangovinėms įmonėms sukurs ir dar viena nauja priemonė – atsisakant suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose (aukštesniuose nei dviejų aukštų), bus pertvarkomos tokių daugiabučių elektros ar dujų sistemos. Tam bus skirta 15 mln. eurų.

2021-2022 m. papildomai į elektros skirstomojo tinklo modernizavimą ir plėtrą prisitaikant prie atsinaujinančios energetikos šuolio papildomai bus skirta 20 mln. eurų.

Toliau bus vykdoma mažųjų saulės elektrinių plėtra – šiemet vietoje suplanuoto vieno kvietimo už 10 mln. eurų numatoma skelbti keturis kvietimus su bendru 40 mln. eurų biudžetu“.

Energetikai dėmesį sutelkė į miškus

Tomas Kavaliauskas

ESO atstovas

„Viliamės, kad artimiausiu metu valstybės ir savivaldos institucijos priims būtinus sprendimus, leisiančius nukreipti būtinus išteklius investuoti į elektros skirstymo tinklą. Esant teigiamiems sprendimams ESO imsis būtinų priemonių ir darbų, kad lėšos skirstymo tinklą pasiektų dar šiemet.

Iki šiol ESO investicinius projektus vykdo taip, kaip suplanuota, – investicijos nukreipiamos tikslingai ir į tas elektros tinklo vietas, kuriose pasiekiama didžiausia nauda.

Vadovaudamiesi ilgalaikiuose planuose numatytais darbais vykdome įvairius elektros tinklo rekonstrukcijos darbus: oro linijos keičiamos kabelių linijomis, jos remontuojamos ar atnaujinamos, investuojama į tinklo automatizavimą, elektros pastočių rekonstrukciją ir pan.

Tvarkant elektros linijas pirmenybė teikiama miškingose vietovėse esantiems 10 kV tinklams. Šiuo metu iš turimų 10 kV linijų, einančių per miškus, 36 proc. yra kabelių linijos, o kitos – oro linijos.

Šiuo metu ESO nuosavybės teise valdo per 125 tūkst. kilometrų elektros linijų: beveik 69 proc. – elektros oro linijos, per 31 proc. – elektros kabeliai.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.