„Paskaičiavau, kad man nebeverta daugiau mokėti draudimo kompanijai. Ir šiaip tas prieaugis nebuvo didelis, o kai dėl pandemijos smuko visos akcijų biržos, tai tie pinigai – kaip į balą“, – portalui lrytas.lt pasakojo vilnietė Sigita L. Ji nusprendė atsiimti sukauptą investicinio draudimo sumą ir toliau draustis tik tradiciniu gyvybės draudimu.
Anot pačių draudikų, tai tikrai nėra masinis reiškinys net ir karantino metu, nors pavienių atvejų, kai klientai nutraukdavo sutartis, tikrai pasitaikė. Tuo metu Lietuvos bankas paskelbė, kad investicinis draudimas yra bene labiausiai nukentėjusi draudimo rūšis.
Nors per pirmuosius tris šių metų mėnesius jo įmokos, palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu, išaugo 18,4 proc., tačiau tai lėmė tik anksčiau sudarytos sutartys. Nes naujų per pirmąjį ketvirtį buvo sudaryta 15 proc. mažiau nei prieš metus, o kovą, kurio viduryje buvo paskelbtas karantinas, jų skaičius smuko beveik 30 proc.
Karantino pradžioje investicinio gyvybės draudimo paslaugas teikiančios įmonės stebėjo tam tikrą sąstingį, išgąstį – žmonės nesiėmė jokių sprendimų: nei kasdienių, nei ilgalaikių finansinių. Dabar Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, situacija normalizavosi ir gerėja. Sutarčių nutraukimo skaičius buvo nežymiai padidėjęs tik pirmosiomis pandemijos savaitėmis, o šiuo metu situacija grįžusi į ikipandeminį lygį.
„Per karantiną išryškėjo kita tendencija: klientai labiau linkę išlaikyti gyvybės draudimo sutartis. Šių metų balandį-gegužę „Aviva Lietuva“ surinko 7 proc. daugiau gyvybės draudimo įmokų negu 2019 m. balandžio-gegužės mėnesiais. Per šį balandį surinktos gyvybės draudimo įmokos 3 proc. viršijo ir visų 2019 m. įmokų vidurkį.
Tai rodo ir bendrai augantį visuomenės finansinį išprusimą, ir tai, kad pandemija paskatino dar labiau susimąstyti apie ateitį, išsigryninti finansinius prioritetus, žmonės planuoja ateitį ir siekia būti finansiškai aprūpinti atsitikus nelaimei“, – portalui lrytas.lt sakė „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Pasak jos, nutraukiančių gyvybės draudimo sutartis klientų skaičius per metus natūraliai svyruoja: jeigu šių metų kovą savo noru įmonėje gyvybės draudimo sutartis nutraukė šiek tiek daugiau klientų nei pernai metų kovą, šių metų gegužės mėnesį šis skaičius buvo 20 proc. mažesnis nei 2019 m. gegužę.
Nelyginami skaičiai
Kad būtų aktyviau nei įprasta nutraukiamos sutartys, nepastebi ir „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ pardavimų direktorė Valentina Šeibokienė.
Kaip sykis klientai didina draudimo ir kaupimo sumas – naudojasi situacija investuoti atpigusioje rinkoje. Kita priežastis, dėl kurios peržiūrimos sutartys, anot pašnekovės, yra tai, kad žmonės turi daugiau laisvo laiko ir leidžia sau nuotoliniu būdu ilgiau bendrauti su konsultantais.
Reaguodama į pokyčius, įmonė du kartus per savaitę pradėjo rengti informacinio pobūdžio apžvalgas apie tai, kas vyksta rinkose. Spėjama, kad šis žingsnis padėjo klientams pamatyti naujas finansines galimybes, kurios atsiranda sumažėjus vertybinių popierių kainoms.
„Stebėtina, bet neigiamos tendencijos nejaučiame. Greičiausiai viso to priežastis yra mūsų klientų segmentas – tai finansiškai aktyvūs dirbantys žmonės, kurių dauguma turi stabilias pajamas ir kaupia savo senatvei bei vaikų ateičiai. Žinoma, per tūkstančius aktyvių sutarčių buvo nutraukimų, tačiau bendroje statistikoje nutraukimų padidėjimo nefiskuojama“, – komentavo V.Šeibokienė.
Lyginant su praėjusiais metais, naujų klientų įmonė sulaukia mažiau, tačiau pašnekovė atkreipė dėmesį, jog pernai vykdyta pensijų reforma, kuri paskatino žmones peržiūrėti sutartis.
„Patyrėme vienkartinį naujų sutarčių sudarymo šuolį, kuris tęsėsi iki praėjusių metų liepos. Dėl šios priežasties negalime lyginti šių metų skaičių su praeitais“, – paaiškino pašnekovė.
Stabdo įmokas
Kaip pastebėjo Iveta Pigagienė, „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė, kad rinkose vykstant didesniems svyravimams išauga kaupiančiųjų nerimas – natūralu. Tačiau, anot pašnekovės, būtent tokiu laikotarpiu itin svarbu išlikti ramiems ir racionaliems. Pasak A.Pigagienės, sukaupto turto vertės sumažėjimo nereikėtų laikyti nuostoliu. Tai greičiausiai yra laikinas vertės sumažėjimas per visą kaupimo laiką. Istoriniai duomenys rodo, kad po nuosmukių anksčiau ar vėliau finansų rinkos stabilizuojasi.
Pašnekovė aiškino: kaupiant pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, už įmokėtas įmokas įsigyjami investiciniai vienetai. Sukaupta suma yra kaupiančiojo investicinių vienetų vertė. Finansų rinkoms krentant, investicinių vienetų skaičius dėl to nemažėja. Situacijai rinkose gerėjant, investicinių vienetų vertė ir atitinkamai sukaupta suma didės. Rinkų kritimo laikotarpiu nutraukus sutartį būtų patirta nuostolių ir prarasta galimybė atkurti buvusią investicijų vertę.
„Klientams rekomenduojame įsitikinti, ar jų investicijos tinkamai diversifikuotos. Investicijų išskaidymas gali padėti apsaugoti kaupiamas lėšas arba ateityje, kintant finansų rinkų padėčiai, suteikti galimybę didinti sukaupto turto vertę“, – kalbėjo „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė.
Šių metų kovą „Aviva Lietuva“ patenkino 21 proc. daugiau klientų prašymų išmokėti dalį sukauptų lėšų iš dalies nutraukiant sutartį nei praėjusių metų kovą. A.Grabinskė svarstė, jog tam įtakos galėjo turėti pokyčiai darbo rinkoje, dėl paskelbto karantino netektos pajamos.
„Nuo 2009 m. krizės žmonių finansinėje elgsenoje ir finansinio apsirūpinimo vertinime matome įdomų pokytį: jeigu per praėjusią krizę draudimas ir buvo tarp tų paslaugų, kurių atsisakoma, per šią krizę, kuri visų pirma yra sveikatos, matome, kad gyvybės draudimas atsiranda tarp būtinųjų išlaidų – žmonės nori turėti tiek sukauptą finansinį rezervą netikėtiems atvejams, tiek ir finansinį ramstį ligų, mirties atveju.
Žmonės, nors ir susiduriantys su finansiniais sunkumais, visgi nori išsaugoti draudimą, ieško alternatyvių sprendimų nutraukimui – pavyzdžiui, laikinai stabdo draudimo įmokas“, – komentavo A.Grabinskė.
Tik du atvejai
Gyvybės draudimo paslaugas teikiančių įmonių atstovai tikina, kad gyvybės draudimo sutartį žmogui naudinga išlaikyti visą aktyvų gyvenimą.
Nutraukimas racionalus dviem atvejais: žmogui išėjus į pensiją, esant finansiškai apsirūpinus, neturint jokių finansinių įsipareigojimų, ir jeigu gyvybės draudimo apsauga tampa nebe tiek aktuali, galima nutraukti sutartį ir savo poreikiams pasinaudoti sukauptu kapitalu.
Kitas atvejis – jeigu ištiko tokia finansinė duobė, kad nėra jokių kitų pajamų šaltinių, tuomet belieka nutraukti gyvybės draudimo sutartį ir naudotis sukauptu kapitalu.
Tačiau „Aviva Lietuva“ vadovė A.Grabinskė pabrėžė, jog reikia atsižvelgti į keletą svarbių aspektų.
Pirma, verta išlaikyti jauname amžiuje sudarytą gyvybės draudimo sutartį, nes jos sudarymui reikalingas sveikatos vertinimas. Sveikatos vertinimas, bent jau įmonėje „Aviva Lietuva“, atliekamas tik vieną kartą ir amžiui einant nepervertinamas. Vadinasi, jaunas žmogus gyvybės draudimo sutartį gali sudaryti palankesnėmis sąlygomis ir jas turėti visą laikotarpį. Vyresniame amžiuje, kai, tikėtina, galimi didesni sveikatos sutrikimai, tokiomis pačiomis sąlygomis sudaryti gyvybės draudimo sutartį sunkiau.
Tad nutraukus vieną sutartį ir finansinei situacijai pasikeitus vėl norint sudaryti naują gyvybės draudimo sutartį, reikia iš naujo vertinti sveikatą.
Antra, jeigu jaunas žmogus, ypač mokėjęs įmokas į didesnio potencialo rinkas, nori nutraukti sutartį krizės metu, jo praradimai dėl kritusių rinkų bus didesni. Todėl verta pasverti, ar tikrai atėjus sunkmečiui verta parduoti sukauptą rezervą, jei tai nėra būtina.
Vyresniame amžiuje krizės metu rekomenduoja ne nutraukti sutartį, o pereiti į konservatyvesnės strategijos fondą.
Vis dėlto, jei klientas nutraukia sutartį, anot „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ pardavimų direktorės V.Šeibokienės, jo lėšos grįžta maksimalia apimti. Maksimalus sutarties nutraukimo mokestis yra reguliuojamas Lietuvos banko ir sudaro ne daugiau nei 50 eurų.
Jei kaupiančiojo finansinė padėtis pablogėjo, I.Pigagienė pataria įvertinti, ar tikrai būtina sukauptomis lėšomis pasinaudoti dabar. Kritiniu atveju verta apsvarstyti galimybę naudotis ne visomis sukauptomis lėšomis iš karto, taip prarandant galimybę atkurti buvusią investicijų vertę, o tik dalimi. Likusi suma būtų paliekama toliau investuoti, kol rinkoje padėtis pagerės.
„SEB Life and Pension Baltic SE“ atstovė aiškino, kad, nutraukus sutartį jos terminui nepasibaigus, išmokama išperkamoji suma. Ji apskaičiuojama iš sukauptos sumos išskaičiuojant sutarties nutraukimo mokestį.
Sutarties nutraukimo mokestis – 2 proc. investicinio atidėjinio, bet, priklausomai nuo draudimo sutarčiai taikomo kainyno, ne daugiau nei 30 eurų arba ne daugiau nei 50 eurų. Šiuo atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad išmokėtos lėšos gali būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Krizinių kritimų kol kas išvengėme
Finansų rinkos gyvena ciklais, periodiškai patiria nuosmukius ir pakilimus. „Aviva Lietuva“ specialistų vertinimu, vidutinis ekonomikos atsigavimo laikotarpis – treji metai.
„Tačiau jau dabar galime pasidžiaugti, kad, pavyzdžiui, JAV vertybinių popierių birža „Nasdaq“ jau atsigavo. Europoje situacija sudėtingesnė. Tačiau pabrėžtina, kad labai daug kas priklausys ne nuo ekonomikos, o kaip bus sprendžiama sveikatos apsaugos krizė tiek valtybių, tiek pasaulio lygiu“, – kalbėjo A.Grabinskė.
Anot V.Šeibokienės, mažiausius kritimus patiria saugios investicijos – obligacijos. Tad jų atsistatymo laikotarpis gali būti labai trumpas. Didžiausia rizika – į akcijas investuojančiuose fonduose, tačiau čia kol kas kritimų nėra arba jie nėra dideli, o į JAV akcijas investuojanti kryptis nuo šių metų pradžios yra netgi pelninga.
„Reikia prisiminti, kad 2019 metai buvo itin dosnūs, kai grąža kai kuriais atvejais siekė net iki 30 proc., todėl šių metų kritimas akcijiniuose fonduose arba neatnešė nuostolių (JAV akcijų rinkos atveju) arba vertės grįžo į 2019 metų vidurį ar pradžią. Bent kol kas krizinių kritimų, kokie buvo 2009 metais, nebuvo“, – pastebėjimais dalijosi „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ atstovė.
