Estijoje vidutinė mėnesio elektros energijos kaina buvo aukščiausia – 25,02 Eur/MWh, o tai yra 6 proc. daugiau nei balandį. Latvijos prekybos zonoje elektros energijos kaina šoktelėjo 4 proc. iki 24,53 Eur/MWh.
Apskritai, beveik visose „Nord Pool“ biržos prekybos vietose, įskaitant Baltijos šalis, vidutinės mėnesio elektros energijos kainos gegužę, palyginus su balandžio mėnesiu, išaugo.
Gegužę kas valandą elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 0,94 Eur/MWh iki 126,43 Eur/MWh. Praėjusį mėnesį pirmą kartą nuo metų pradžios „Nord Pool“ vidutinė sistemos kaina buvo pakilusi iki 8,34 EUR/MWh.
Pasak elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktoriaus Martyno Gigos, kainų svyravimams didelę įtaką darė hidrologinė padėtis, kadangi regione elektrą daugiausiai gamina hidroelektrinės.
„Praėjusį mėnesį gamybiniai pajėgumai Šiaurės šalių hidroelektrinėse ir toliau buvo dideli, kritulių iškrito mažiau, tad tai irgi turėjo įtakos vandens rezervuarų užpildymui – gegužės pradžioje užpildymo lygis buvo žemesnis už normą.
Vis dėlto bendras hidrologinis balansas (vandens kaupimasis sniege, lede ir dirvožemyje) Šiaurės šalyse ir toliau buvo didesnis dėl rekordinių sniego atsargų Norvegijoje.
Ramios praėjusio mėnesio oro sąlygos nesukėlė ledo tirpimo ir potvynių Šiaurės šalyse“, – teigia elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
Pasak M. Gigos, vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai gegužę, lyginant su balandžiu, sumažėjo 23 proc. Dėl metinių techninės priežiūros darbų ir žemų elektros kainų turimas atominių elektrinių pajėgumas sudarė apie 60 proc.
Gegužę vidutinė mėnesio elektros energijos kaina Šiaurės šalių prekybos vietose buvo 11,39 Eur/MWh, o skirtumas su Baltijos šalimis sumažėjo iki 13 Eur/MWh. „Baltijos šalyse elektros energijos kainų skirtumą lėmė mažesni tarpvalstybiniai energijos srautai. Prie kainų padidėjimo prisidėjo ir šiek tiek mažesni pajėgumų srautai iš Švedijos, Suomijos ir Baltarusijos“, – teigia M. Giga.
Palyginti su praėjusių metų geguže, Baltijos šalyse elektros energijos vartojimas sumažėjo 7 proc. iki 2 046 GWh. Lietuvoje, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, vartojimas sumažėjo 9 proc. iki 900 GWh, Latvijoje ir Estijoje – po 6 proc. iki atitinkamai 548 GWh ir 598 GWh.
Latvijoje oro temperatūra buvo žemesnė nei mėnesio norma, todėl turėtų didėti paklausa, tačiau su Covid-19 susiję apribojimai turėjo įtakos vartojimo sumažėjimui.
Gegužę bendras Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis buvo 8 proc. didesnis nei balandį – 1 047 GWh.
Lietuvoje elektros energijos gamyba išaugo 10 proc. iki 366 GWh, Latvijoje pagaminta 438 GWh elektros energijos, arba 16 proc. daugiau nei balandį, o Estijoje gamybos pajėgumai buvo žemiausi – 243 GWh, 7 proc. mažesni nei balandį.
Gegužę bendras elektros energijos generavimas Baltijos šalyse sudarė 51 proc. visos suvartotos elektros energijos. Latvijoje gamybos ir vartojimo santykis buvo 80 proc., Lietuvoje ir Estijoje – po 41 proc.
