Viename mažesnių Lietuvos miestų gyvenantys Gintarė ir Augustinas (pavardės redakcijai žinomos) statosi namą. Abu sutuoktiniai dirba. Pernai išsilieję pamatus, šįmet jie tikėjosi gauti paskolą tolesniems darbams.
Sausį Šiaulių bankas paprašė įkeisti turimą butą, todėl pora jį įvertino. Tą patį padarė ir su išlietais pamatais, o kovo pradžioje visus reikiamus dokumentus pateikė bankui.
Tačiau netrukus iš ten sulaukė skambučio, kad dėl neaiškios rinkos padėties paskolų išdavimas stabdomas. Po kelių dienų Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas.
Delsia pateikti atsakymą
„Banko vadybininkas informavo, kad galime kreiptis po dviejų savaičių. Kiekvieną kartą pratęsiant karantiną banko atstovas šnekėdavo vis tą patį – rinka neaiški, kreipkitės vėliau. Gegužę pradėjome domėtis, ar įmanoma paskolą gauti kituose bankuose.
Iš SEB banko gavome atsakymą, kad paskolą gali suteikti, bet turi būti pastatyta 35 proc. pastato. „Luminor“ šnekėjo tą patį.
Šaulių bankas dabar teigia, kad paskolai gauti turi būti pastatyta 60 proc. būsto, „Swedbank“ šiuo metu prašo, kad būtų iškilę bent 20 proc., papildomai įkeičiant turimą nekilnojamąjį turtą“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Augustinas.
Tokia situacija nenustebino Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidento Mariaus Jansono.
„Bankas tiesiai nepasakys, kad neskolins pinigų. Tačiau vilkins atsakyti, paprašys sukaupti didesnį užstatą – ne 15 proc., o 20 arba net 30 proc.
Vienas klientas Kaune perka seną namą. Jo vertė – 130 tūkst. eurų, tačiau bankai nenori sandorio finansuoti, nes mano, kad namas per senas, o per krizę gali stipriai nuvertėti. Bankai duoda iki 90 tūkst. eurų, o likusius turi susirinkti pats pirkėjas“, – pasakojo M.Jansonas.
Rizikingiausiųjų ketvertukas
Nors kone visi „Lietuvos ryto“ kalbinti bankai tikino, kad dėl sunkmečio nepakeitė vertinimo kriterijų, M.Jansonas tvirtino, jog naujų sąlygų vis dėlto atsidaro – bankai kur kas griežčiau atsižvelgia, kokioje įmonėje prašantysis paskolos dirba.
Anksčiau bankai veiklos sritį vertindavo tuomet, kai paskolos kreipdavosi pačios verslo įmonės, o dabar tai nusileido iki darbuotojų lygmens.
Rizikingiausiomis sritimis buvo laikomas transportas, statybos ir maitinimas. Šiandien, anot M.Jansono, galima įrašyti ir pramogų verslą.
„Mes, kaip vartotojų organizacija, iš dalies džiaugiamės, kad bankai atsainiai nedalija pinigų, ypač jei žmonės finansiškai neraštingi ir nesupranta, ką daro. Tačiau dirbantieji finansų srityje, ypač bankai, suvokia, kad dabar – dar tik krizės pradžia.
Būna, žmonės uždirba 2 tūkst. eurų. Tačiau jie nežino įmonės finansinės situacijos – juk algos galbūt mokamos iš skolintų lėšų. O bankas gali matyti įmonės sąskaitas“, – kalbėjo M.Jansonas.
Sugriežtino reikalavimus
Regina Ungulaitienė, banko „Luminor“ Privačių klientų finansavimo grupės vadovė Lietuvoje, pripažino, kad, susidūrus su realia ūkio nuosmukio grėsme ir išaugus finansiniam neapibrėžtumui, reikalavimai buvo persvarstyti ir iš dalies sugriežtinti.
Iš tiesų imta atsakingiau vertinti naujų paskolų gavėjus, pavyzdžiui, verslo sektorių, kuriame klientas dirba.
Taip pat daugiau dėmesio skiriama perkamo turto užbaigimo stadijai ir vertinimui, kokios yra kliento galimybės turtą įsirengti ar remontuoti.
„Stipriai pandemijos krizės paveiktoms profesijoms, taip pat žmonėms, dirbantiems tose darbovietėse, kurioms didelį poveikį padarė karantino sukelti apribojimai ir kurių pajamos dėl prastovų mokėjimo ar ilgo nedarbingumo nėra grįžusios į buvusį lygį, dabar iš dalies sudėtingiau gauti paskolą“, – teigė R.Ungulaitienė.
Šiaulių bankas irgi atidžiau vertina klientus, kurie dirba sferose, vis dar veikiamose karantino, – teikiančiose apgyvendinimo paslaugas, veikiančiose aviacijos arba kituose sektoriuose.
„Atidesnis vertinimas nereiškia, kad klientams, dirbantiems šioje sferoje, nebus suteiktas kreditas.
Tiesiog tokios paraiškos nagrinėjamos atidžiau. Jei jie gauna pajamų ir yra tikėtinas tęstinumas, gauti kreditą dėl su darboviete susijusių apribojimų nėra“, – sakė banko atstovė Monika Rožytė.
Labiausiai nepasisekė tiems, kurie dėl karantino apribojimų šiuo metu negauna pajamų ar tik pastarosiomis savaitėmis sugrįžo į darbus. Kreipęsi į banką paskolos jie liks tuščiomis rankomis – nebus net vertinama jų galimybė gauti kreditą.
Srautas gerokai nuseko
„Nors suteikiamų būsto paskolų srautas sumažėjęs apie 20–30 proc., vis dėlto jų vis dar išduodama nemažai.
Nuo karantino pradžios per savaitę Lietuvoje suteikiama apie 350 būsto paskolų, o nuo šių metų pradžios iki karantino paskelbimo šis skaičius siekė apie 500“, – tokius duomenis pateikė Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Milda Stankuvienė.
Centrinio banko duomenys rodo, kad po karantino paskelbimo naujai išduotų būsto paskolų sąlygos reikšmingai nepakito. Tiesa, pastebėtas nedidelis reikalaujamo vidutinio paskolos ir esamos turto vertės santykio mažėjimas. Vadinasi, padidėjo nuosavų lėšų dalis, kurią įsigydami būstą sumoka pirkėjai.
Vis dėlto, pasak M.Stankuvienės, tokia tendencija galima nebūtinai dėl griežtesnių kredito davėjų reikalavimų, bet ir dėl to, kad galbūt karantino laikotarpiu būsto paskolas ryžtasi imti tik labiau finansiškai stabilūs pirkėjai, kurie gali savo lėšomis sumokėti didesnę dalį būsto vertės.
Laukia mažesnių kainų
Anot „Luminor“ atstovės R.Ungulaitienės, įvedus karantiną vieni klientai norėjo kuo greičiau susitvarkyti paskolų klausimus, kiti norėjo gauti atsakymą iš banko ir nutarė laukti.
Banko išduotas garantinis raštas galioja tris mėnesius, tad gyventojai turi laiko priimti sprendimą dėl norimo įsigyti nekilnojamojo turto.
Šiemet banko klientai atidėjo išskirtinai daug sutarties pasirašymų norėdami įsitikinti, kad jų pajamos nemažės arba išliks pakankamos būsimai paskolai mokėti.
SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė skaičiavo, kad pernai pirmąjį pusmetį bankas suteikė beveik 180 mln. eurų būsto paskolų.
Šių metų kovą ir balandį naujų kreditų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, būta trečdaliu mažiau.
Kita vertus, gegužę į ikikarantininį lygį sugrįžo pasiteiravimų dėl paskolos skaičius.
Kovą „Swedbank“ suteikė 45 mln. eurų būsto paskolų, o tuo pačiu laikotarpiu prieš metus jų buvo išduota 63 mln. eurų. Skirtumas siekia 28 proc. Panašus jis buvo ir šių metų balandį.
„Per du karantino mėnesius padėtis keitėsi labai dinamiškai.
Pradžioje buvo juntamas gyventojų noras stabtelėti, įsivertinti pajamas, galbūt kreiptis dėl paskolų įmokų atidėjimo.
Tačiau dabar vėl grįžta paraiškos paskoloms suteikti, o prašymų atidėti įmokas sulaukiame labai nedaug“, – kalbėjo banko atstovas Saulius Abraškevičius.
Šiaulių bankas irgi tvirtino, kad dėl paskolos dabar besikreipiančiųjų skaičius artėja prie buvusio metų pradžioje. Skirtumas tik tas, kad patys klientai daug atsargesni ir labiau domisi sąlygomis.
Be to, bankai teigė pastebintys, kad yra klientų, kurie laukia nekilnojamojo turto kainų mažėjimo.
Skaičiai gerokai menkesni nei pernai
Registrų centro duomenimis, paskutinis pavasario mėnuo pagal oficialiai įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių vis dar atsiliko nuo ilgalaikio vidurkio, tačiau tam tikrose NT objektų kategorijose jau buvo galima matyti ir atsigavimo ženklų.
Gegužę visoje šalyje iš viso įregistruota 8,9 tūkst. NT pirkimo–pardavimo sandorių. Palyginti su kelerių pastarųjų metų mėnesio vidurkiais, tai maždaug penktadaliu mažiau, tačiau, palyginti su šių metų balandžiu, šis skaičius yra penktadaliu didesnis.
Per pirmus penkis šių metų mėnesius bendras įregistruotų NT pirkimo–pardavimo sandorių skaičius siekė 43,7 tūkst. ir buvo 13 proc. mažesnis nei pernai sausio–gegužės mėnesiais (50,4 tūkst.).
Tiesa, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų sandorių skaičius auga antrą mėnesį iš eilės, be to, pastebimai išaugo parduotų sodo namelių skaičius.
„Iš dalies tai galbūt psichologinis karantino poveikis – jau kurį laiką karantino sąlygomis gyvenantys žmonės paprasčiausiai pasiilgo laisvės ir tiesiog ieško galimybių artėjant vasarai ištrūkti į gamtą, o finansiškai stabiliai besijaučiantys asmenys nusprendžia įsigyti nuosavą namą ar sodo namelį“, – sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Šiemet per pirmus penkis mėnesius visoje šalyje įregistruota 4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimo atvejų – 8 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį–gegužę.
Per gegužę įregistruota apie 860 gyvenamųjų namų pardavimo atvejų – penktadaliu daugiau nei šių metų balandį. Vis dėlto, palyginti su praėjusių metų geguže, šis skaičius yra ketvirtadaliu mažesnis.
Per sausį–gegužę visoje šalyje taip pat įregistruota ir 21,3 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimo atvejų – 12 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai (24,3 tūkst.). Vien per gegužės mėnesį įregistruota 4,7 tūkst. sklypų sandorių – 25 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau 28 proc. daugiau nei šių metų balandį.
Šiais metais Lietuvoje jau įregistruota beveik 12 tūkst. butų pardavimo atvejų – 16 proc. mažiau nei praėjusių metų sausio–gegužės mėnesiais. Gegužę įregistruota apie 1,9 tūkst. butų savininkų pasikeitimo atvejų, arba 40 proc. mažiau nei 2019-ųjų gegužę ir 4 proc. mažiau nei šiemet balandį.
