Bute jaučiasi kaip pirty: gyvatukai vasarą svilina lyg šalčiausiais viduržiemiais

Alinantis karštis už lango daugiabučių gyventojams dar neatrodo toks baisus kaip tvyrantis butuose. Į nepavydėtiną situaciją patekęs vilnietis Kęstutis pasakoja, kad į Lietuvą atkeliavusi vasarą išryškino seną problemą – net ir pleškinant 30 laipsnių karščiui Vilniaus daugiabučiuose esantys gyvatukai kaitina taip lyg būtų pats šalčiausias viduržiemis.

Alinamas karštis už lango daugiabučių gyventojams dar neatrodo toks baisus kaip tvyrantis butuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Alinamas karštis už lango daugiabučių gyventojams dar neatrodo toks baisus kaip tvyrantis butuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Alinamas karštis už lango daugiabučių gyventojams dar neatrodo toks baisus kaip tvyrantis butuose.<br>kiti
Alinamas karštis už lango daugiabučių gyventojams dar neatrodo toks baisus kaip tvyrantis butuose.<br>kiti
Alinamas karštis už lango daugiabučių gyventojams dar neatrodo toks baisus kaip tvyrantis butuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Alinamas karštis už lango daugiabučių gyventojams dar neatrodo toks baisus kaip tvyrantis butuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Alinamas karštis už lango daugiabučių gyventojams dar neatrodo toks baisus kaip tvyrantis butuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Alinamas karštis už lango daugiabučių gyventojams dar neatrodo toks baisus kaip tvyrantis butuose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Evelina Katinaitė

Jun 19, 2020, 5:42 AM, atnaujinta Jun 19, 2020, 10:08 AM

Tuo metu daugiabutį administruojančios įmonės atstovai teigia jokių problemų nematantys – esą dažniau žmonės skundžiasi dėl per šaltų gyvatukų.

Sostinėje, Šeškinės mikrorajone, Buivydiškių g., gyvenantis Kęstutis naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad tokią tendenciją, kai vasaromis visame name specialiai pakeliama gyvatuko temperatūra, pastebi jau ne pirmus metus.

„Vonios kambaryje pastarosiomis dienomis yra tarsi pirtyje. Patikrinau gyvatuką – šis buvo taip įkaitęs, kad ilgiau nei sekundę palaikyti rankos neįmanoma.

Blogiausia yra ne tik nepakeliamas karštis, bet ir nereikalingai eikvojama šilumos energija. Ir už šitą niekam nereikalingą, tačiau privalomą paslaugą, turi susimokėti vartotojai. Vis teigiama, kad gyvatuko atjungti nuo karšto vandens sistemos neva neįmanoma, tačiau bent jau galėtų nedidinti gyvatuko kaitinimo temperatūros.

Ar vis tik daugiabučių priežiūros įmonė „Šilėja“ tokiu būdu pasidaro papildomų pinigų vasaros sezono metu? Nes ta pati istorija kartojasi metai iš metų“, – piktinosi Kęstutis.

Saugo nuo bakterijų

Daugiabutį administruojančios įmonės „Šilėja“ vadovas Rimantas Daugėla tvirtina dėl gyventojams per karštų gyvatukų nematantis problemos.

Pasak R. Daugėlos, nesant karšo vandens temperatūrai 50 laipsnių, sistemoje gali pradėti veistis pavojingos ligų sukėlėjos – legionelių bakterijos. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20-45 laipsnių, žemesnėje nei 20 laipsnių ir aukštesnėje nei 60 laipsnių jos nesidaugina.

„Kiekvienas gyventojas, susidūręs su panašia problema, gali kreiptis į klientų aptarnavimo centrą. Jeigu gyvatukas bus per karštas, nusiųsime savo specialistą – šilumininką.

Jis pamatuos, pasižiūrės, ar šilumos mazge temperatūra atitinka normą. Jeigu temperatūra pakilusi, darbuotojas galės ją sumažinti. Tačiau jeigu sumažinsi jos normą, kuri siekia 50 laipsnių, gali atsirasti legioneliozė“, – aiškina R.Daugėla.

Šilumos mazgą prižiūri šilumos specialistas, o termofikatą teikia „Vilniaus šilumos tinklai“. Viskas priklauso dar nuo to, kaip yra suprojektuotas namas. Naujuose namuose yra elektriniai gyvatukai, todėl ten viskas yra susieta su karšto vandens cirkuliacija.

Jeigu žmonės nenori mokėti už paslaugą ir jos jiems nereikia, turi kreiptis į šilumos tinklus. Ten darys projektą ir po kažkiek laiko bus nupjautas gyvatukas.

„Šilėja“ specialistas Gintautas Šiaudžionis naujienų portalui lrytas.lt pasakoja, kad jeigu temperatūra viršija normą, pirmiausia tikrinami karšto arba šalto vandens parametrai.

„Vanduo kyla per kranus, kuriose turi būti palaikoma 50 laipsnių temperatūra. Grįždamas vanduo keliauja per gyvatukus, todėl jie yra karšti. Viskas tikrinama šilumos punkte stebint temperatūros parametrus.

Dažniau žmonės skundžiasi per šaltais gyvatukais. Jei gyvatukas būna per šaltas, tuo metu tikriname stovą, cirkuliaciją, parametrus. Dažnai tai būna dėl gedimų sistemos mazge“, – dėsto G.Šiaudžionis.

Pats nepamatuosi

Pasak Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) Apskaitos prietaisų administravimo grupės vadovo Juozo Paulėko, žmogui pačiam su ranka yra sudėtinga pamatuoti gyvatuko temperatūrą, nes jo kūno temperatūra yra apie 36,6 laipsnius.

„Mes patikrinome šį namą pagal duomenų bazę ir jo temperatūra yra nustatyta 55 laipsniai. Namo prižiūrėtojas negali mažinti temperatūros, nes pažeistų higienos normas. Kol vanduo perbėga per visus vamzdynus, jo temperatūra nukrinta dar trimis laipsniais.

Jeigu būtų per karštas gyvatukas, tai pajaustų visų penkių aukštų butai, einantys vienas po kitu. Nes karšto vandens tiekimo sistemos stovas sujungtas su kitais butais“, – teigia J.Paulėkas.

Du kartus metus profilaktiškai padidina temperatūrą

VŠT komunikacijos skyriaus vadovė Edita Sirutienė naujienų portalui lrytas.lt sako, kad gyvatukas yra daugiabučio viduje ir viskas susiję su namo šildymo sistema. Iš tos mechanizmo dalies viskas reguliuojama ir paskirstoma po visą namo vidų. Už visas šias problemas atsakingas namo prižiūrėtojas ar administratorius.

Tik energetikas gali nustatyti karšto vandens temperatūrinį režimą. Du kartus per metus prižiūrėtojai profilaktiškai padidina temperatūrą dėl sistemos plovimo ir bakterijų.

„Mes namo vidaus šildymo sistemos negalime nei reguliuoti, nei kažką daryti. Viską, ką galime padaryti, darome savo tinklo sistemoje. Visiems klientams mes privalome tiekti vienodos temperatūros termofikatinį vandenį. Negalime tiekti vieniems mažesnės, kitiems – aukštesnės temperatūros.

Namas turi bendriją, kurie samdo energetiką arba namo pastatų prižiūrėtoją, kuris tikrina visą sistemą. Mes, kaip šilumos tiekėjas, įeiti į pastatą pas žmogų bute ir pareguliuoti jo gyvatuko temperatūrą neturime nei teisinių, nei techininių galimybių“, – tikina E.Sirutienė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Lina Grinytė-Jauniškienė pasakoja, kad jų įstaiga neatlieka tyrimų ar matavimų gyventojų butuose. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose įrengtų šildymo prietaisų vadinamųjų „gyvatukų“ temperatūra priklauso nuo karšto vandens temperatūros.

Visais atvejais tiek dėl karšto vandens, tiek dėl šildymo daugiabučiame name reikėtų pirmiausia kreiptis į savo namo administratorių ir jam pranešti apie problemas, tartis ir rasti bendrą visiems gyventojams tinkamą sprendimą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.