Žolės pjovimo paslaugas teikiantis vilnietis Vytautas sako, kad žolės pjovimas šiuo metu ypač suintensyvėjo. Pasak jo, pjovimo kaina priklauso nuo medžių kiekio ir sklypo dydžio. Kuo sklypas didesnis – tuo aro kaina mažesnė.
„Didesniame sklype už nupjautą vieną arą prašau dviejų eurų, o mažesniame sklype – trijų eurų. Jeigu žmonės paprašo išvežti žolę, kaina padidėja dar 10 eurų. Tačiau pigiau išeis žolę išvežti patiems arba sumėtyti aplink medžius“, – pasakojo Vytautas.
Pridavinėti žolę į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę fiziniams asmenims vieną kartą per mėnesį galima nemokamai. Įmonėms ši sąlyga negalioja, nes iš jų ima mokestį. Iš surinktos žolės gaminamos trąšos.
Kaune žolės pjovimo paslaugas teikiantis Kęstutis komentavo, kad už 10 arų ima apie keturis eurus. Jei žmonės, užsisakantys paslaugą, randa ir kaimynų, kuriems reikia nupjauti žolę, pritaikoma 15 proc. nuolaida. Viskas dar priklauso nuo atstumo, kur nori žmonės pjauti žolę.
Žolės pjovimas – tarsi džiunglės
Įmonės „Sauliaus aplinka“ vadovas Saulius Markelevičius naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad jų įmonė prašo trijų eurų už arą. Didžiausi užsakymai būna iš senelių, kurie turi sodus ir pripratę tvarkyti aplinką. Karantinas S.Markelevičiui patiko, nes miestas buvo tuščias ir turėjo daug užsakymų.
„Minimalus užsakymas įmonėje būna apie 30–40 eurų, nesvarbu, kokio dydžio sklypą turi. Būna gyventojų, kurių sklypas yra, pavyzdžiui, penkių arų, tai neapsimoka važiuoti per visą miestą. Daugiau išleisi, negu užsidirbsi. Buvo vienas klientas, kuris turėjo savo techniką, bet neturėjo daug pinigų. Tai jam paskaičiavome simboliškai už sugaištą laiką.
Per keletą metų technika atsiperka, jeigu niekas nelūžta. Naudojame profesonalią techniką, todėl jos kainos didelės. Trimerio ir žoliapjovės kaina siekia apie 800 eurų, sodo traktoriaus – 3 tūkst. eurų“, – skaičiavo įmonės „Sauliaus aplinka“ vadovas.
Pelningiausias žolės pjovėjams mėnuo – gegužė, nes vyksta pirmasis pjovimas. Kitas žolės pjovimas būna liepos pradžioje, o vėliau – rugpjūtį ir rugsėjo pabaigoje.
Daugiausia apleistų sodų, pasak specialistų, yra aplink Vilnių. Vis tik tvarka miestuose ir rajonuose griežtėja, todėl, jeigu matoma, kad sklypas apleistas – informuojami savininkai. Tuomet gyventojai ieško, kas galėtų nupjauti žolę, kad netektų mokėti baudos.
„Atvažiuoji pjauti žolės ir tarsi įbrendi į džiungles. Ilgiausia žolė, kurią teko pjauti, buvo dviejų metrų aukščio. Prie trimerių tuomet teko tvirtinti peilius. Sklypas buvo tik penkiolikos arų, tačiau vargau visą dieną. Šiam žmogui aras kainavo šešis eurus“, – prisiminė S.Markelevičius.
Mažiausias sklypas, kuriame teko pjauti, buvo 1,5 aro, o didžiausias – 1,5 hektaro. Žolės pjovimo įmonės vadovas sako, kad yra sudaręs sutartį su komposto įmone, tačiau ši retai kada ima nupjautą žolę. Iškyla daugiau prolemų negu uždirbama pelno.
Dažniau tenka kovoti su šakomis, nes soduose auga senos obelys, kurios apaugusios krūmais. Nupjovus šakas tenka samdyti mašiną, kuri jas išveža perdirbimui į „Vilniaus energiją“ arba į „Vilniaus biokurą“. 20–30 kubų mašina išvežimui kainuodavo apie 100 eurų.
Krito kainos
Kaune veikianti įmonė „Pjovėjai“ taip pat užsiima žolės pjovimu. Įmonės vadovas Ignas Kanapeckas informuoja, kad aro kaina priklauso nuo ploto ir su kokia technika reikės ją pjauti. Aro kaina svyruoja nuo 1 iki 15 eurų.
„Piliakalnyje šienauti yra labai sudėtinga, todėl turi šienauti vos ne kabėdamas ant virvių. Tose vietose kainos gali siekti net 15 eurų už arą. Tačiau jeigu šienausi su traktoriumi lygias pievas, aras gali kainuoti tik eurą. Su vejos priežiūros traktoriuku nupjauni 10 arų per 15 min., o su žoliapjove – per porą valandų. Su trimeriais nupjauni per 3-4 val., o su traktoriumi netruksi net 5 min.“, – žiniomis dalijosi I.Kanapeckas.
Žolės pjovimo užsakymai priklauso nuo vasaros. Ši vasara žolės pjovėjams dėkinga, nes lyja ir karšta, todėl užsisakius žolės pjovėjus gali tekti palaukti ir savaitę. Didžiausia problema darbininkams būna aukšta žolė, nes nesimato kliūvinių bei, tokiu būdu, laužoma technika. Sulaužius techniką kiekvienam klientui tenka laukti, kol ji bus sutvarkyta.
Įmonės „Pjovėjai“ atstovai teigia, kad dažniau jų paslaugas užsako savivaldybės nei privatūs asmenys. Mažiausias sklypas, kurį teko pjauti šios įmonės darbuotojams buvo 1 aras, o didžiausias – 30 hektarų. Dažniausiai nupjauta žolė yra susmulkinama ir paliekama pjovimo vietoje.
„Šie metai, palyginti su praeitais, yra sudėtingesni, nes kainos krito dvigubai. Anksčiau už arą miestuose gaudavome apie 3,5 euro, o šiais metais – tik 1,2 euro. Kartais galvoju, ar verta man dirbti šį darbą. Konkurencija taip pat vasarą išaugo, nes įsigaliojo įstatymas, kad iki rugpjūčio vidurio draudžiama pjauti ir genėti medžius. Todėl visi pjovėjai iš miškų atėjo pjauti žolės“, – teigė įmonės „Pjovėjai“ vadovas.
I.Kanapeckas galvoja, kad įstatymą dėl privalomos žolės pjovimo išleido, nes suintensyvėjo erkės. Kai būna žolė būna sausa, prie žemės erkės nesiveisia. O pievose, kur drėgna ir žolės ilgis siekia 15–20 cm, erkės plinta.
Žmonės tapo sąmoningesni
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos (LSBA) valdybos pirmininkas Juozas Ravinis informuoja, kad sodybos šiuo metu neintensyviai pjauna žolę, nes ji sausa. Trumpai nupjauta žolė esą išdega.
„Išleidus įstatymą apie žolės pjovimą, žolę pjaunančių žmonių kol kas nepadaugėjo. Dauguma neprižiūrinčių sklypų žmonių yra išvykę ir net nežino šio įstatymo, tačiau dabar galima labiau juos kontroliuoti.
Pagavę nusižengusį žmogų įspėjame, tačiau atsiranda tokių, kurie nepalieka kontaktų. Bandome jų ieškoti per seniūnijas ir nupjovę žolę savo lėšomis išsiunčiame sąskaitas“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo J.Ravinis.
LSBA pirmininkas pasakoja, kad dažniausiai žolė prižiūrima miesteliuose, nes už atpleistus sklypus būna padidinamas mokestis, o tuomet visi greitai susitvarko. Bėgant metams vis daugiau žmonių tvarko teritorijas patys, nes nėra pigu samdyti žolės pjovėjo paslaugas. Didžiausios apleistos teritorijos yra Lietuvos pakraščiuose, nes žmonės iš tų vietų išsikrausto.
Baudos patuštins piniginę
Už neprižiūrimus žemės sklypus savininkams gali tekti susimokėti nemenką sumą. Baudos už neprižiūrėtus žemės plotus gali siekti net iki 560 eurų.
Privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos arba subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 70 iki vieno 140 eurų.
Jei neprižiūrimas žemės plotas viršija tris, bet neviršija dešimties hektarų bauda siekia nuo 140 iki 300 eurų. Už nesutvarkytą žemės plotą, kuris viršija dešimt hektarų, gali tekti susimokėti nuo 300 iki 560 eurų.
Centimetrų tikslumu
Pernai sausra Vilniaus miesto savivaldybę birželio viduryje privertė pristabdyti žolės pjovimo darbus. Atnaujintas šienavimas buvo tik nuo liepos 8 d., ir tik ten, kur išties reikėjo – aikštėse, skveruose, kiemuose. Nešienauti šlaitai ir skiriamosios juostos bei vietos, kur žolė buvo išdegusi.
Techninėje specifikacijoje, kurią naudoja Vilniaus miesto savivaldybės žaliųjų plotų prižiūrėtojai, bendrovės „Mano aplinka“, „Stebulė“ ir „VSA Vilnius“, viskas surikiuota centimetrais.
Gatvių skiriamąsias juostas ir gatvei priklausančius želdinius tiekėjas turi šienauti, kai žolė pasiekia 5–10 cm aukštį, o žolės aukštis po pjovimo turi būti 3–5 cm. Gatvių šlaitai turi būti šienaujami, kai žolė pasiekusi 15–20 cm aukštį, o nupjovus žolės aukštis turi būti 5–7 cm.
Pirmasis gatvių šlaitų šienavimas turi prasidėti birželio mėnesio 3-ią – 4-ą savaitę (nužydėjus augalams), o vejų ir šlaitų kiemuose šienavimus būtina atlikti, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 5–10 cm aukštį. Žolės aukštis po pjovimo turi būti 3–5 cm. Neužstatytų teritorijų šienavimas turi būti atliekamas pagal poreikį, bet ne mažiau kaip 2 kartus per sezoną – iki birželio 15 d. pirmąkart ir iki rugpjūčio 15 d. antrąkart.
Vejų reikalavimai ir pjovimai
Vejų pjovimo aukštis priklauso nuo vyraujančių žolių rūšių.
Žemai (3–4 cm) pjaunama veja, kurioje vyrauja smilgos ir pievinės miglės. Daugiametės svidrės, tikrieji ir raudonieji eraičinai bei kitos aukštaūgės žolės, turinčios gana ilgą belapę pamatinę stiebo dalį, pjaunamos 5–6 cm aukščiau, kad išliktų keli asimiliuojantys žali lapai.
Kai kurios sportinės vejos (golfo, teniso) intensyvaus augimo metu (pavasarį) pjaunamos kas 1–2 dienas. Kai kurios dekoratyvinės (reprezentacinės ir paprastosios) ir sportinės (futbolo aikštynų) vejos pjaunamos kas 5–7 dienas.
Vasarą, trūkstant drėgmės ir žolių augimui sulėtėjus, pjaunama rečiau. Nelaistomos vejos sausrų metu nepjaunamos.
Nupjautų vejų žolė turi būti surenkama. Palikti žolę galima, kai veja dažnai pjaunama ir nupjautų žolių lapai bei stiebų stagarėliai ne ilgesni kaip 4 cm.
