Ekonomistų įžvalgos viena, o akistata su paslaugų teikėjais – kas kita.
Sulūžusiai vandens tiekimo vamzdžio jungčiai pakeisti prireikia tiek pinigų, kiek kainuoja, tarkim, 80 litrų benzino.
Brangiai atsieina ir elektrikų, ir nuotekų išvežimo paslaugos, o jų kainas COVID-19 tiktai dar labiau kilstelėjo.
Teko taisyti du kartus
„Liepa iš manęs pasityčiojo, – pratarė Vilniuje, 2017-ųjų statybos name, gyvenanti 45 metų Ingrida. – Kažkas nutiko, nes kelis kartus per dieną pradėjo dingti elektra – iššaudavo saugikliai, o patalpoje, kurioje sumontuota skydinė, atsirado keistas svylančio plastiko kvapas.“
Peržiūrėjusi internete skelbimus moteris išsikvietė elektriką, bet smarkiai nusivylė.
Žmogus apžiūrėjo lauke esančius lizdus, pajunginėjo saugiklius.
Pamatęs, jog išjungus lauko įvadą neveikia nuotekų valymo įrenginyje esanti orapūtė, nutarė, kad čia jos kaltė. Pataręs, kad vilnietė stebėtų jos darbą, paprašė 25 eurų ir išvažiavo. Po poros valandų visi saugikliai vėl iššovė.
Pasak Ingridos, kito elektriko internete ji neieškojo – užregistravo gedimą „Ignitis“ sistemoje.
„Bet įmonės brigada gedimus taiso tik iki įvado į namą. Neturėjau kitos išeities, tad paprašiau, kad rekomenduotų man elektriką. Gavusi kontaktus tą pačią dieną sulaukiau meistro“, – pasakojo moteris.
Jis iš karto suprato, iš kur sklinda svylančio plastiko smarvė, – nuėmęs elektros skydinės dangtį pamatė išdegusį saugiklių bloką. Už pakeistas detales ir darbą jam teko sumokėti 65 eurus.
Pinigai tiesiog tirpsta
Anot Ingridos, kone tuo pat metu jai prireikė dar dviejų paslaugų. Viena jų buvo planuota – atėjo laikas biologinio valymo įrenginiui išvalyti.
Nuotekų išsiurbimas, sistemos ir vamzdynų išplovimas kainavo 90 eurų.
„Peržiūrėjau senas sąskaitas – prieš trejus metus nuotekų išvežimas kainavo 55 eurus.
Negaliu pykti, nes kainos numatytos iš anksto, joms reikėjo nusiteikti.
Daug skaudžiau buvo, kad tą pačią savaitę, kai išleidau elektrikus, kažkas nutiko vandens valymo sistemai. Per vamzdžių jungtį ėmė švirkšti vanduo, teko skubiai kviesti juos montavusios įmonės meistrus.
Žvilgtelėjau į 2017-aisiais su filtrus montavusia „Ifnes“ bendrove sudarytą sutartį. Joje buvo nurodyta, kad brigados iškvietimas ir darbas kainuoja 40 eurų, papildoma darbo valanda – 25 eurus.
Dabar meistrai, pakeitę sulūžusią vamzdžio jungtį ir užgaišę maždaug pusvalandį, pateikė 80 eurų sąskaitą“, – patirtimi pasidalijo moteris.
Brangiau prašo tiekėjai
Pasak bendrovės „Ifnes technologijos“ Vandentvarkos įrenginių pardavimo skyriaus vadovo Andriaus Šapolos, paslaugų kainas pakoregavo ne tik koronavirusas, bet ir ekonominė situacija.
„Įmonės vadovai dar pernai vertino paslaugų savikainą. Buvo apskaičiuota, kad ji padengiama tik tada, kai atvykimas pas klientus kainuoja ne mažiau kaip 60 eurų. Toks įkainis nuo šių metų sausio buvo nustatytas įvertinus degalų sąnaudas, automobilio eksploataciją ir dviejų žmonių darbą“, – paaiškino A.Šapola.
Jis neneigė – paslaugos iš tiesų smarkiai pabrango. Tai junta ir pati įmonė: pernai už prekių pristatymą ji mokėdavo 15 eurų, dabar – 25 eurus.
„Kainas kilstelėjo ir COVID-19. Prasidėjus pandemijai pamatėme, kad situacija tampa grėsminga, užsisakėme didesnį prekių kiekį. Ir tai pasiteisino, nes vandens valymo sistemų gamykla Italijoje per karantiną buvo uždaryta, o dabar gaminius iš jos tenka pirkti brangiau“, – kalbėjo A.Šapola.
Kainos vargu ar ims mažėti
Ekonomisto Tado Povilausko teigimu, paslaugų kainos kilti ėmė jau anksčiau, o įtakos tam padarė algų pokytis. Nuo šių metų sausio 1 dienos minimali mėnesio alga didėjo iki 607 eurų. Pernai, neatskaičius mokesčių, ji siekė 555 eurus.
„Darbo jėgos sąnaudas paprastai įmonės permeta klientams, pabrangindamos paslaugas.
Be to, joms sunku surasti darbuotojų, kurie dirbtų už minimumą, pavyzdžiui, valytojų.
Žmonės neskuba įsidarbinti, nes mano, kad darbų pasirinkimas didės, algos – taip pat.
Didėjančios darbo sąnaudos nulėmė, kad paslaugų kainos pakilo, o dingsčių joms pigti nėra“, – kalbėjo T.Povilauskas.
Anot jo, labiausiai pabrango paslaugos, susijusios su privačia medicina, pavyzdžiui, odontologija.
„Pačiam po karantino teko lankytis pas odontologus ir mokėti brangiau. Mat vienkartinės saugos priemonės kainą pakėlė iki 15 proc., o mokėti tenka pacientams.
Laikas parodys, ar tokia tendencija išliks. Tai nulems ir epidemiologinė situacija, ir odontologams keliami saugos reikalavimai, o kartu pacientų skaičius ir konkurencija“, – sakė ekonomistas.
Lietuva išsišoko
Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė:
„Birželį metinė infliacija iš trijų Baltijos valstybių buvo užfiksuota tik Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vartotojų kainų indeksas Lietuvoje per metus kilo 1 proc., o Estijoje ir Latvijoje beveik tiek pat nukrito.
Didžiausias skirtumas matomas žvelgiant į paslaugų kainas, kurios Lietuvoje per metus pakilo net 5,5 proc. Per tą patį laikotarpį Latvijoje paslaugų kainos ūgtelėjo vos 1,3 proc., o Estijoje net sumažėjo daugiau nei procentu.
Lietuvoje labiausiai brango poilsio namų paslaugos – beveik 30 proc. Praėjusį mėnesį taip pat itin brango odontologų paslaugos (daugiau kaip 12 proc.).“
