Birželį 8 proc. apklaustųjų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią, trečdalis (33 proc.) respondentų nurodė, kad ji pastaruoju metu nepasikeitė.
2 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Lyginant su apklausa prieš 4 mėnesius (vasarį, dar iki koronaviruso pandemijos Lietuvoje pradžios), 36 proc. punktais padaugėjo nurodžiusių, kad jų šeimos finansinė padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo.
Kad šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu pablogėjo, nurodė daugiau nei pusė visų demografinių bei socialinių grupių Lietuvos gyventojų, o kad ji per pastaruosius kelis mėnesius nepakito, kiek dažniau už kitus nurodė pensininkai, besimokantis jaunimas bei dirbantys valstybiniame sektoriuje.
Kai kuriems algos galėjo kilti
Komentuodamas apklausos rezultatus, finansų analitikas Marius
Dubnikovas teigė, kad tokie rezultatai jo nenustebino.
„Šis skaičius tikrai nestebina, nes reikia suprasti, kad labai daug žmonių prižiūrėjo vaikus, buvo išleisti į prastovas arba išvis buvo atleisti iš darbo. Tokių žmonių buvo apie 300 tūkst. Vienareikšmiškai jų finansinė padėtis pablogėjo.
Prie šitos grupės žmonių prisidėjo ir tie, kurie dirbo krizės smaigalyje: viešbučiuose, maitinimo, turizmo sektoriuose. Šitų sričių atstovų nuotaikos turbūt išvis yra tragiškos.
Kad daugiau nei pusė žmonių mano, jog jų finansinė padėtis pablogėjo, labai atspindi tai, kas vyko. Realiai gali būti, kad žmonių, kuriuos paveikė situacija, yra daugiau. Šeimose gali būti vienas dirbantis ir jis buvo išleistas prastovą. Galima kalbėti, kad tai palietė per 500 tūkst. žmonių. Natūralu, kad nuotaikos subjuro“, – teigė M.Dubnikovas.
Jo nuomone, tokiems neigiamiems rezultatams įtakos galėjo padaryti ir psichologiniai aspektai.
„Netiesioginė įtaka, kad nuotaikos subjuro, gali būti ir dėl šalutinių atvejų. Daliai žmonių karantininis laikotarpis asocijuojasi su tamsiu laikotarpiu. Finansiškai net jei nenukentėjo, jų nuotaikos ir optimizmas arba požiūris į situaciją gyvenime gali taip pat pablogėti“, – komentavo analitikas.
Vis dėlto, M.Dubnikovo teigimu, kai kurių sričių darbuotojai dėl karantino galėjo ir pagerinti savo finansinę situaciją.
„Iš karantino išlošė žmonės, dirbantys įmonėse, kurios karantino nebuvo paliestos, pavyzdžiui, IT sektorius, kur žmonės galbūt net sulaukė atlyginimų padidėjimo. Programuotojas dirbo ar jam karantinas, ar ne – jis galėjo dirbti tiek iš namų, tiek darbo vietoje. Jeigu atlyginimas padidėjo, tai galėjo nuotaikos ir pagerėti“, – sakė jis.
Apklausa vyko 2020 m. birželio 15 – 25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.
