Liko su skolų kupra: europinių pinigų skonį norėjęs pajusti autobuso vairuotojas raunasi plaukus

2020 m. rugpjūčio 15 d. 18:12
„Senatvėje esu nuogas basas – uždirbtas visas mano turtas areštuotas, iš pensijos ir algos nuskaičiuoja antstoliai, o aš negaliu nieko įtikinti, kad buvau apgautas“, – dejavo 70-metis vilnietis Vincas Lukšys.
Daugiau nuotraukų (5)
Tarpmiestinių autobusų vairuotoju dirbantis V.Lukšys tikino, kad tapo gerai apgalvotos aferos auka, kai nieko neįtardamas sutiko padėti statybos darbus jam atlikusiam rangovui.
Taip tapęs vienos įmonės skolininku jis prarado ne tik visas santaupas – jo turtas irgi areštuotas.
V.Lukšys teismuose įrodinėjo, kad negalėjo skolintis daugiau kaip 200 tūkstančių eurų, nes tokios skolos nebūtų galėjęs atiduoti, tačiau teismus pralaimėjo.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) taip pat atmetė V.Lukšio pareiškimą dėl sukčiavimo, pensininkas nieko nepešė ir Vilniaus apygardos prokuratūroje, nors tvirtina, kad pateikė visus įrodymus, jog buvęs rangovas nuo pat pradžių siekė užvaldyti jo turtą.
Sutiko padėti ir nusvilo
– Tikinate, kad buvote apgautas. Kaip tai nutiko? – „Lietuvos rytas“ paklausė V.Lukšio.
– Istorija prasidėjo dar 2013 metais. Trakų rajono Jogėliškių kaime turėjau paveldėtą sklypą, kuriame nutariau įrengti nakvynės namus su pusryčiais. Šiai veiklai gavau Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
Namas su ūkiniais pastatais jau buvo pastatytas, bet ieškojau statybininkų darbams baigti – gręžiniui, šildymui įrengti, vidaus apdailai.
Per skelbimą laikraštyje radau tam tinkamą įmonę. Tada ir susipažinau su Albinu Braškiu – tuomet dar trijų įmonių savininku. Jis vadovavo bendrovėms „Albista“, „Technasta“ ir dabar jau bankrutavusiai „Viltstai“.
Sutarėme, kad jo bendrovė „Technasta“ atliks man reikalingus darbus, o aš jam sumokėsiu, kai gausiu europinių pinigų. Turėjau gauti 629 tūkstančius litų (per 182 tūkst. eurų), tad žodžiu suderėjome, kad už tokią sumą „Technasta“ man dirbs. Vėliau pasirašėme rangos sutartį.
A.Braškys sutiko, bet po kurio laiko pareiškė, kad viena jo įmonė turi buhalterinių problemų, todėl negali viena kitai pervesti pinigų.
Neva jam būsią geriau, jei „Albista“ man pervestų pinigų, o aš juos pervesčiau „Technastai“. Nepagalvojau nieko bloga, nes A.Braškys buvo abiejų įmonių direktorius, tad sutikau jam pagelbėti.
– Kas nutiko vėliau?
– Rangovai dirbo prastai, kai kurių darbų iš viso neatliko.
A.Braškio įmonei „Technasta“ jau buvau sumokėjęs 505 tūkstančius litų (apie 146 tūkst. eurų), bet nutraukiau santykius su A.Braškiu ir pasisamdžiau kitus rangovus, kurie baigė darbus.
Pradėjau apgyvendinti žmones – vienu metu nakvynės namuose galėdavo apsistoti 15 poilsiautojų.
Po kurio laiko sulaukiau pretenzijos, kad turiu „Albistai“ sumokėti per 724 tūkstančius litų (per 209 tūkst. eurų).
A.Braškys man paskambino ir pasakė, kad nekreipčiau į tą pretenziją dėmesio. Aš labai ir nekreipiau, nes žinojau, kad esu teisus ir nieko neskolingas.
Tačiau netrukus gavau šaukimą į teismą – A.Braškys iš manęs reikalavo didelės sumos.
Viena skolino, kitai mokėjo
– Kuo buvo grįstas A.Braškio valdomos įmonės „Albista“ ieškinys?
– Ieškovas buvo nenuoseklus – iš pradžių aiškino, kad įmonė „Albista“ man pervedė avansą už apgyvendinimo paslaugas. Tačiau tuo metu jokių apgyvendinimo paslaugų dar neteikiau ir negalėjau jų teikti, nes nakvynės namai dar nebuvo įrengti.
Ieškovas nepateikė jokios sutarties dėl tokių paslaugų teikimo, jų sąlygų, terminų, kainų.
Vėliau ieškovas ėmė įrodinėti, kad aš paprašiau jo paskolinti pinigų, kad galėčiau atsiskaityti už statybos darbus. „Albista“ pinigus man neva skolino tam, kad galėčiau atsiskaityti su kita A.Braškio valdoma įmone „Technasta“.
Bet juk tai nelogiška! To paties savininko valdoma viena įmonė skolina pinigus man, kad galėčiau atsiskaityti su kita jo įmone?
Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad aš iš tiesų tuos pinigus skolinausi, kad atsiskaityčiau už statybos darbus, nors net neišsireikalavo „Albistos“ finansinės atskaitomybės dokumentų, pelno ir nuostolio ataskaitos, vientisų banko išrašų, debitorių ir kreditorių sąrašo.
Vėliau išnagrinėjus finansinius dokumentus paaiškėjo, kad A.Braškio įmonėms aš pervedžiau daugiau pinigų nei jo įmonės man, bet niekam nekilo klausimų, kodėl pavedimų sumos skiriasi daugiau kaip 393 tūkst. litų (113 tūkst. eurų)?
Apeliacinis teismas paliko nepakeistą apygardos teismo sprendimą, o Aukščiausiasis teismas bylos net nesiėmė nagrinėti. Neradęs teisybės civilinėje byloje kreipiausi į FNTT ir Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl sukčiavimo stambiu mastu.
Skundai – į šiukšlių dėžę
– Kokių atsakymų sulaukėte iš FNTT ir prokuratūros?
– Prirašiau aibę raštų FNTT, prokuratūrai, generaliniam prokurorui, net Prokurorų etikos komisijai, bet niekas manęs negirdi.
FNTT tyrėja tris kartus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kol galiausiai prokuroras Mindaugas Greičius pats pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo įgyjant didelės vertės svetimą turtą.
Prokuroras kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą prašydamas atlikti išsamų tyrimą dėl pinigų judėjimo tarp „Albistos“, „Technastos“ ir manęs.
Ekspertizė labai aiškiai parodė, kad „Albista“ pervesdavo pinigus man, aš juos pervesdavau „Technastai“, o ši vėl grąžindavo „Albistai“. Taip buvo sukami „oriniai“ pinigai ir dirbtinai kuriama apyvarta.
Pateikiau ir „Albistos“ aiškinamąjį raštą apie 2013 metus iš Registrų centro, kuriame aiškiai parašyta, kad „Albista“ turto neturi ir paskolų niekam neteikė.
Nuo 2017 metų vasario iki 2018-ųjų rugsėjo bylą nagrinėjo prokuroras M.Greičius.
Tyrimui einant į pabaigą, kai jau pradėjo viskas aiškėti, šis prokuroras perkeltas į kitą skyrių, o byla perduota prokurorei Indrei Kupcikevičiūtei.
2018 metų gruodį skambinau šiai prokurorei ir ji teigė, kad su byla dar nesusipažino, nes turėjo nemažai komandiruočių. 2019-ųjų sausį I.Kupcikevičiūtė atostogavo, tad paskambinau vasarį.
Prokurorė teigė, kad byla didelės apimties ir neturėjo laiko su ja susipažinti, bet po kelių dienų gavau atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą aiškiai matyti, kad tiesiog nurašytas civilinės bylos sprendimas. Rašoma apie statybas, ES paramą, bet iš esmės niekas netirta.
Neatkreiptas dėmesys į A.Braškio įmonių finansinę situaciją, netirti ir nenagrinėti jo ranka rašyti finansiniai dokumentai, net nekreiptas dėmesys į ekspertų išvadas, kad tarp A.Braškio įmonių ir manęs sukosi tie patys pinigai.
Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos buvau pridėjęs visų trijų A.Braškio įmonių bylas iš teismų, kad tyrėja atkreiptų dėmesį į šių įmonių finansinę situaciją.
Iš tų bylų matyti, kad A.Braškio įmonės buvo nemokios, skolingos viena kitai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Jos tarpusavyje viena kitai pervedinėjo pinigus, taip imituojant apyvartą, bet realiai „Albista“ negalėjo man paskolinti tokios sumos pinigų, nes jų neturėjo.
Bet dabar aš moku paskolą – kas mėnesį man nuskaičiuojama pinigų iš pensijos ir algos. Mano turtas areštuotas, nors aš tų pinigų niekada nesiskolinau.
Skola privedė prie bankroto
Įmonių „Albista“ ir „Technasta“ vadovas A.Braškys tvirtino „Lietuvos rytui“, kad būtent V.Lukšys jį apgavo, o ši apgavystė esą lėmė ir dar vienos jo buvusių įmonių „Viltsta“ bankrotą: „Kadangi V.Lukšys liko mums skolingas, nebeturėjome už ką sumokėti pridėtinės vertės mokesčio.“
Tačiau jei „Albista“ skolino pinigus V.Lukšiui, kad jis sumokėtų rangos darbus atliekančiai „Technastai“, ar A.Braškiui nekilo klausimų, iš ko šiuos pinigus pensininkas atiduos?
„Jis žadėjo, kad paims paskolą. Dokumentais viską normaliai sutvarkėme. Pardavus jo sodybą užtektų ir dabartinei paskolai bankui, ir mūsų skolai padengti, ir dar V.Lukšiui liktų.
Šiuo metu tas jo turtas areštuotas, tačiau parduoti negalime, nes neturime lėšų suteikti bankui garantijos, kad grąžinsime jo dalį“, – teigė A.Braškys.
Anot verslininko, tai, kad pinigai sukosi ratu tarp jo įmonių ir V.Lukšio, yra visiškai normalu, nes taip buvo paprasčiau laukti ES skirtų pinigų.
„Turėjome dar vieną tokią sutartį su kita įmone. Viena mano įmonė paskolindavo pinigų, kad būtų galima sumokėti už rangos darbus kitai įmonei, ir kai įplaukdavo europiniai pinigai, skola būdavo grąžinama.
Nesvarbu, ar tai viešoji įmonė, ar privatus asmuo, europinius pinigus jis gauna tik tada, kai būna sumokėjęs į priekį.
Buvo nemažai ir viešųjų įmonių, ir asmenų, kurie neturėjo už ką atlikti rangos darbų, todėl juos ėmė į skolą.
Rangovai sutiko tai daryti, nes jiems reikėjo darbo.
Mes irgi taip darėme. Su kita įmone viskas gerai – visi patenkinti. O V.Lukšys ėmė ir apgavo mus“, – teigė A.Braškys.
Anot verslininko, pinigai, kuriuos jis dabar gauna nuskaičiuotus nuo V.Lukšio pensijos ir atlyginimo, yra pernelyg menki, kad išspręstų jo įmonių problemas: „Mano asmeninės lėšos dėl šios V.Lukšio skolos yra areštuotos. Negaliu normaliai gyventi, nes jis man pridirbo skolų.“
Stengiasi vertinti visumą
Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė I.Kupcikevičiūtė teigė negalinti komentuoti konkretaus ikiteisminio tyrimo aplinkybių, nes po įsiteisėjusių sprendimų tos aplinkybės keičia kitų bylų aplinkybes.
Paklausta, kodėl nutraukdama ikiteisminį tyrimą neatkreipė dėmesio į Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadas, kad pinigai tarp A.Braškio įmonių ir V.Lukšio išties sukosi ratu ir „Albista“ galimai negalėjo turėti tokios sumos, kad suteiktų paskolą pensininkui, prokurorė teigė, jog atsakyti gali tik teoriškai.
„Specialisto išvada yra vienas iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, o priimdami sprendimus vertiname visus duomenis.
Jei sprendime nebuvo atskirai smulkiai aprašytas dokumentas ar išvados, viena ar kita nustatyta aplinkybė, tai nereiškia, kad ji nebuvo vertinama drauge su bylos medžiaga.
Tuose sprendimuose išdėstyti mano motyvai buvo patikrinti ir patvirtinti aukštesniųjų prokurorų“, – sakė I.Kupcikevičiūtė.
Skolos raštas nėra būtinas
Marius Grajauskas
Advokatas
„Paskolos sutartis ar kitaip aiškiai išreikšta šalių valia skolintis ar skolinti pinigus nėra privalomas rekvizitas. Svarbiausia – reali atlikta finansinė operacija. Ją rodo kasos pajamų ir išlaidų orderiai arba finansinės operacijos per banką.
Jei iš įmonės sąskaitos pervestos lėšos fiziniam asmeniui ir nėra aiškaus kito dokumento, kad tas fizinis asmuo turėjo pareigą pirmos įmonės vardu ir interesais perduoti tuos pinigus kokiam nors trečiajam asmeniui ar įmonei, dar reikia atkreipti dėmesį, kas nurodyta mokėjimo paskirtyje.
Jei nieko konkretaus nenurodyta, teismai dažniausiai laiko, kad suteikta paskola — įmonė pervedė lėšas fiziniam asmeniui. Jei tas fizinis asmuo įmonei už tą sumą nepristatė prekių ar neatliko paslaugų, vadinasi, tai yra paskola ir tas asmuo tuos pinigus turi grąžinti.
Taip vertinama tada, jei nepateikiama įrodymų, kad tie piniginiai pervedimai – didesnės schemos dalis: tas fizinis asmuo nieko sau nepasiliko ir gali tai įrodyti. Jei fizinis asmuo iš įmonės gavo pinigų, tai įmonės apskaitoje jis į apskaitą įtraukiamas kaip debitorius (skolininkas), tad logiška, kad įmonė turi teisę iš jo prisiteisti.
Tas fizinis asmuo, jei turi įrodymus (bankinius pavedimus), kad pervedė lėšas trečiajai šaliai, turėtų prisiteisti iš tos įmonės, nes neaišku, tai buvo paskolos ar kokie nors atsiskaitymai. Tai – du atskiri teismo procesai.
Civiliniame kodekse numatyta, kad jei kas nors iš ko nors gavo pinigų ir nesuteikė prekių ar paslaugų, tai tuos pinigus reikia grąžinti net su palūkanomis.“
autobuso vairuotojas^Instantafera
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.