„Realdata“ direktorius Arnoldas Antanavičius tiems žmonėms, kuriems reikia pastogės, mato ir daugiau alternatyvų, ne tik nuomą. Pavyzdžiui, grįžti pas tėvus, kaip kad kai kurie ir darė per karantiną.
„Būstas nėra pirmo būtinumo prekė, kurią žūtbūt turi įsigyti. Be to, paskutiniu metu nematyti, kad bankai būtų sugriežtinę sąlygas ar sudėtingiau dalintų paskolas. Taip buvo nebent per karantiną, tačiau dabar ir palūkanų normos yra kiek mažesnės, nei buvo tuo metu. Ir išduodamų paskolų kiekiai priartėję prie tų, kurie buvo iki karantino“, – aiškino A.Antanavičius.
Viena priežasčių, dėl ko nuomos rinka kiek nuleido garą, buvo tai, jog, dėl pandemijos sumažėjus nuomininkų atlyginimams, šie persiderėdavo dėl nuomos kainų. Anot pašnekovo, dažnu atveju šie žmonės ir būdavo tie kaltininkai, dėl kurių nuomos kainos mažėjo. O tokių atvejų per karantiną buvo ne tiek ir mažai. Leisti kainas sutikdavo ir patys nuomotojai, mat daliai žmonių per karantiną išvykus iš miesto ir atlaisvinus būstus, padidėjo šių pasiūla, jau neminint iš trumpalaikės nuomos į ilgalaikės nuomos rinką mestus butus.
A.Antanavičiaus skaičiavimu, tokių butų – apie 30-40 proc., anksčiau buvusių tarp trumpalaikės nuomos pasiūlymų. Dažnu atveju tokių būstų savininkų planas – metams ar pusantrų užsifiksuoti pajamų srautą, nes ne taip jau retai nuomojamam būstui pirkti paimtos paskolos.
„Realdata“ vadovas atkreipė dėmesį, kad įprastai kiekvienais metais vasarą nuomos kainos būdavo keliamos, o rudenį šildymo sezono metu kainos pamažėdavo. Tačiau šiais metais situacija kiek kitokia: prieš pat vasarą nuomos kainos pakrito, vasarą kilimo nematyti, bet dabar jau artėjama prie tų kainų, kurios buvo prieš karantiną.
„Nuomininkai dabar išlošia, nes nuomotojai nori, kad kainos bent jau pasiektų tas, kurios buvo iki karantino, – komentavo „Realdata“ direktorius. – Bent jau sostinėje pasiūlos 50 proc. daugiau nei buvo iki karantino. Tokiame kontekste tikėtis tokių pačių kainų, kurios buvo iki karantino su perpus mažesne konkurencija, naivu. Be to, ir atlyginimai taip nebedidėja, ir bedarbių daugiau“.
Kainų nuosmukis sutirpo
Lietuvos banko skaičiavimais, šių metų gegužę, palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, būsto nuomos kainos smuko 10-15 proc. Vis dėlto, įsibėgėjus rugpjūčiui, A.Antanavičiaus duomenimis, nuosmukis gerokai aptirpęs – jo likę kokie 5 proc.
G.Žilinskaitė nurodė, kad tik pirmąsias tris karantino savaites buvo labai ramu, o po to žmonės nevengė nuomotis ir brangių būstų, kainavusių nuo 500 eurų. „Kažkur gyventi juk reikia“, – sakė su aplink centrą esančio būsto brokerė.
Anot jos, rudenį šios kategorijos butus nuomojasi ir iš užsienio pagal „Erasmus“ programą atvykstantys studijuoti studentai.
Rinkos sandorių nelabai veikia ir kalbos apie artėjančią antrąją koronaviruso bangą. „Kai kalbos kartojasi, žmonės linkę jų nebegirdėti arba į jas nekreipti dėmesio. Rinkos aktyvumas nerodo, kad tie, kurie perka ar nuomojasi, į tai labai stipriai reaguotų – atsigauna ir pardavimo, ir nuomos rinkos aktyvumas. Tik klausimas, kiek tai tvaru ir kiek ilgai tai truks“, – kalbėjo NT rinkos specialistas.
Dabar miegamajame Vilniaus rajone senos statybos vieno kambario butą galima išsinuomoti vidutiniškai už 180-350 eurų, naujos statybos – 280-450 eurų. Dviejų kambarių senos statybos butas kainuoja 230-400 eurų, naujos – 320-550 eurų.
Senamiestyje, Užupyje, Naujamiestyje, Žvėryne vieno kambario senos statybos buto nuoma atsieina
250-500 eurų, naujos 390-600 eurų, dviejų kambarių senos statybos – 300-680 eurų, naujos – 400-800 eurų.
Nuomos kainos Kaune itin stipriai nesiskiria nuo Vilniaus – Vilniaus kainas sumažinus apie 50 eurų, gausime Kauno kainas, nors, kaip pastebėjo A.Antanavičius, būsto įsigijimo kainos Kaune ir mažesnės.
„Gali būti visaip, tačiau labiau linkčiau manyti, kad rudenį kainų korekcija bus į mažesniąją pusę: ir nuomojamų butų pasiūla didesnė – daugiau tuščių butų, ir dėl šildymo sezono butų savininkai bus linkę leisti kainas, kad tik rastų nuomininką.
Jei paaštrės sergamumo koronavirusu situacija, tai atsilieptų ekonomikos aktyvumui, darbo vietoms. Tokiu atveju tikėtinas nekaltas 5-10 proc. kainų mažėjimas, o jei situacija bus sudėtingesnė ir kils daugiau problemų, galime matyti ir 15-20 proc. smukimą“, – prognozavo „Realdata“ direktorius.
Pirkti ne visada verta
Panašios nuomonės kaip A.Antanavičius laikosi ir „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
„Žiūrint individualiai, jei tau neduoda paskolos, tada būstą nuomojiesi. Tačiau klausimas, kodėl tau nedavė paskolos? Jei tavo ekonominė situacija neleidžia gauti paskolos būstui įsigyti, galbūt ir nuomos neišgali mokėti, nes tiek nuomos mokestis, tiek įmoka bankui per mėnesį panaši. Būsto nuoma kiek brangesnė už paskolą bankui, tačiau, nagrinėjant pamėnesiui, skirtumas nėra toks reikšmingas“, – komentavo T.S.Kvainickas.
Anot pašnekovo, ne visada būsto pirkimas – vienintelė gera investicija. Galbūt verčiau gyventi nuomojamame bute, o pinigus nukreipti kitur, ne į 2 proc. per metus pabrangstantį būstą. Be to, jei būsto pirkimą vertinate kaip investiciją, turite atsižvelgti ir į tai, kad, imant paskolą iš banko, vertės padidėjimą turite skaičiuoti tik nuo tos sumos, kurią sukaupėte patys.
„Jei turi geresnę alternatyvą, neperki būsto, o jį nuomojiesi, gauni grąžą iš investicijos ir turi vietą gyventi. Ne visos akcijos šiandien krenta, be to, galima statyti ir už kainų kritimą, – apie vieną galimų alternatyvų kalbėjo „Inreal“ atstovas. – Tai priklauso nuo to, kaip kiekvienas suvokia pradinio įnašo investavimo alternatyvas“.
Daugiau žmonių neatsiras
T.S.Kvainickas įsitikinęs, kad rugpjūtį nuomos kainos bet kokiu atveju padidės, nes šiuo metu sudaromos nuomos sutartys rudeniui, o šis susijęs su mokslo metų pradžia. Anot pašnekovo, rugpjūtį, net ir įvertinus tai, kad nuoma, palyginti su geguže, 5 proc. brangesnė, surasti nuomininką paprasčiau nei gegužę. Ir tai nėra vien šių metų bruožas.
„Tikrai yra žmonių, kurie dėl pasikeitusios ekonominės padėties negali gauti paskolos, tačiau tai nėra kritinė masė. Tie gyventojai, kurie būtų pirkę butą, kažkur gyvena. Jei jų ekonominė padėtis iki šio momento buvo gera, jie ir iki šiol gyveno atskirame būste, jiems papildomo nuomojamo turto nereikia. Sakyti, kad iš kažkur atsiras daugiau žmonių, kuriems reikės papildomo nuomojamo turto ir tai padidins jo paklausą, būtų neteisinga“, – kalbėjo „Inreal“ atstovas.
Nuomos kainos stabilizuojasi
Anot Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomisto Vaidoto Šumskio, duomenys apie paskolų teikimo sąlygas rodo, kad šiuo metu bankai neslopina paskolų teikimo ir šios sąlygos negriežtėja, palyginti su tomis, kurios buvo iki karantino įvedimo.
„Gyventojai į savo ateities perspektyvas žiūri gana pozityviai. Kalbant bendriau, naujausi duomenys rodo, kad pasirašytų būsto paskolų vertė šių metų liepą buvo panaši į apimtis, stebėtas prieš karantiną, vasario mėnesį.
Tai rodo, kad bankai kol kas nekeičia požiūrio į paskolų gavėjus, o būstui gyventojai taip pat skolinasi gana aktyviai. Be to, vertinant užklausų dėl paskolų gavimo duomenis matyti, kad dėl paskolų į kredito įstaigas taip pat kreipiasi panašus gyventojų skaičius, kaip šių metų pradžioje“, – portalui lrytas.lt komentavo V.Šumskis iš Lietuvos banko.
Kalbėdamas apie būsto nuomos kainas jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu stebima būsto nuomos kainų stabilizacija: jos nebekrenta, kai kur ir nuosaikiai didėja. Tačiau, anot V.Šumskio, vargu ar tai susiję su tuo, kad gyventojams būtų sudėtinga gauti būsto paskolas.
„Kol kas būsto paskolos yra prieinamos daugeliui tvarią finansinę padėtį turinčių gyventojų, o ateityje būsto nuomos kainų pokyčiai daugiausia priklausys nuo to, kaip keisis gyventojų skaičius ir kiek būstų bus siūloma nuomotis. Demografinės tendencijos aktyviausiose nuomos rinkose Vilniuje ir Kaune nuosaikiai gerėja, todėl būsto poreikis auga nepaisant šiuo metu stabtelėjusio ekonomikos augimo“, – portalui lrytas.lt teigė ekonomistas.
Anot jo, būsto nuomos pasiūlą, tikėtina, ir toliau palaikys į NT aktyviai laivas lėšas investuojantys Lietuvos gyventojai, kuriems NT jau ilgą laiką išlieka viena patraukliausių investicijų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad reikšmingų disbalansų būsto nuomos rinkoje artimiausiu metu neturėtų formuotis, todėl būsto nuomos kainų pokyčiai atitiks demografines ir ekonomines tendencijas.
