„Situacija yra paradoksali, nes registruotas nedarbas auga, bet užimtųjų skaičius nemažėja arba mažėja labai nežymiai. Mes praktiškai artėjame prie vasario mėnesio žmonių užimtumo lygmens.
Šį paradoksą galima paaiškinti keliais aspektais. Pirmiausia yra nemažai grįžusių emigrantų, kurie anksčiau nedirbo ir nebuvo užimti. Dalis jų susiranda darbą, o dalis užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje.
Dalis nedirbančiųjų yra studentai, nes Konstitucinis Teismas išaiškino, kad studentai gali gauti nedarbo išmoką. Ir, žinoma, nemaža dalis, apie 30 tūkst. žmonių, atėjo dėl laikinos darbo paieškos išmokos, kuri mokama visiems, nepriklausomai, ar jie turėjo darbo stažą, ar ne“, – Eltai sakė L.Kukuraitis.
Pasak L.Kukuraičio, nors darbo paieškos išmoka padėjo išvengti, kad gyventojai masiškai nepatektų į socialinės paramos sistemą, ji taip pat sukėlė įtampą darbo rinkoje, nes bedarbiams skiriami 200 eurų tapo iššūkiu patraukti žmones dirbti dėl kai kurių darbdavių mokamų mažų atlyginimų.
„Darbo išmoka suvaidino keletą svarbių vaidmenų. Ji padėjo žmonėms nepatekti į socialinės paramos sistemą, skirtingai nei 2009 ar 2010 metais. Tuomet nebuvo sukurta tokio buferio ir šešis kartus išaugo socialinės paramos gavėjų skaičius, o iš socialinės paramos sistemos žmonėms išeiti yra labai sudėtinga.
Praktiškai 10 metų savivaldybėms reikėjo uoliai dirbti, kad vis mažiau žmonių būtų priklausomi nuo socialinės paramos sistemos, ir kad žmonės gyventų iš savo darbo užmokesčio.
Visgi darbo paieškos išmoka kelia įtampą darbo rinkoje, ir mes tą suprantame. Dalis žmonių išeina iš socialinės paramos sistemos, ir tokiu būdu jiems nebereikia atidirbti už socialinio draudimo išmokas.
Tai sukelia įtampą darbdaviams, ypač tiems, kurie samdydavo žmones už gana nedideles lėšas. Vis tik tie 200 eurų, pasirodo, yra iššūkis žmones patraukti į darbo rinką, nes, deja, darbdaviai mokėdavo labai mažas algas“, – sakė ministras.
L.Kukuraitis pažymėjo, kad ketinama griežčiau kontroliuoti darbo paieškos išmokos suteikimo sąlygas ir nesuteikti jos tiems, kurie ja piktnaudžiauja ir atsisako siūlomo darbo. Ministras pridūrė, kad skiriama išmoka atskleidė ir didesnį šešėlio mastą darbo rinkoje.
„Darbo paieškos išmoka parodė ir šešėlį, nes dalis žmonių ateina šios išmokos netgi kažkur dirbdami, ir kai mes pateikiame pasiūlymų, jie teigia negalį dirbti dėl įvairiausių priežasčių. Bet tikroji priežastis yra tai, kad jie yra užimti, kažkur dirba ir gauna nelegalias pajamas“, – teigė jis.
„Per išmokas pasiekiame didesnę dalį žmonių. Mes matome, kiek yra užimtų žmonių, kiek jų yra Užimtumo tarnyboje ir suprantame, kad nemaža dalis gyventojų yra pilkojoje zonoje: nei dirba, nei užsiregistruoja bedarbiais.
Jie visi nebūtinai yra šešėlyje, ten yra ir vaikus auginančios motinos, kurios yra nedraustos, niekur nedirba, neturi savarankiškos veiklos“, – pridūrė L.Kukuraitis.
Anot ministro, darbo paieškos išmoka taip pat galėjo tapti paskata atsisakyti savarankiškos darbo veiklos dėl mažo uždarbio ar nuspręsti tęsti savarankišką veiklą nelegaliai, tuo pačiu gaunant valstybės skiriamą išmoką.
„Kai rugpjūčio pabaigoje baigėsi savarankiškos veiklos išmokos, pamatėme tendenciją, kad bent 5 tūkst. žmonių nutraukė savarankiškas veiklas ir užsiregistravo bedarbiais. Vadinasi, jie arba įvertino, jog iš verslo liudijimo ar individualios veiklos uždirbdavo mažiau, negu Užimtumo tarnybos skiriama 200 eurų išmoka, arba apsisprendė tęsti veiklą nelegaliai.
Į šituos atvejus mes esame labai atkreipę dėmesį, taip pat ir Valstybinė mokesčių inspekcija, ir Valstybinė darbo inspekcija, ir keliame klausimą, ar tos darbo paieškos išmokos nepaskatino tokios veiklos. Bet mes kalbame apie 5 tūkst. žmonių, kai iš viso savarankiškai dirbančių yra apie 140-150 tūkst. Tai reiškia, kad didžiulės bangos nebuvo“, – komentavo ministras.
Klabėdamas apie priemones, skirtas šešėliui darbo rinkoje mažinti, L.Kukuraitis pirmiausia mini subsidijas darbdaviams, įdarbinantiems Užimtumo tarnyboje užsiregistravusius žmones.
„Instrumentai, suteikti legaliam įdarbinimui įtvirtinti, yra gana geri. Pavyzdžiui, dabar visos įmonės, kurios įdarbina Užimtumo tarnyboje esančius žmones, nukentėjusius nuo COVID-19, automatiškai gauna subsidijų jų įdarbinimui. Tai reiškia, kad darbdaviai yra paskatinti rodyti legalius atlyginimus ir gauti valstybės kompensaciją už tų atlyginimų mokėjimą.
Taigi laikina darbo paieškos išmoka lyg ir išprovokavo tam tikrus judesius galimo šešėlio atsiradimui, plėtimuisi ar pokyčiams jame, bet, kita vertus, atsirado pakankamai didelė paskata darbdaviams užtikrinti oficialią išmoką samdomam darbui ir gauti subsidijas“, – komentavo L.Kukuraitis.
Ministras pridūrė, kad subsidijos darbdaviams taip pat paskatino atsiimti prašymus darbuotojų prastovoms, kurie galėtų parodyti šešėlio apraiškas įmonėse bei apskritai didinti darbo užmokestį.
„Dalis įmonių atsiėmė prašymus prastovoms, nes suprato, kad rodomi atlyginimai už prastovas yra labai neadekvatūs viso sektoriaus kontekste, ir kad prašydami tų išmokų jie atskleidžia tam tikrus galimus šešėlio pasireiškimus įmonėse.
Tai dalis įmonių tiesiog atsitraukė, o dalis pradėjo rodyti didesnius atlyginimus, kad galėtų gauti dalį kompensacijos už tą subsidijuojamą darbo vietą. Per subsidijas mes skatiname didesnio darbo užmokesčio atsiradimą ir geresnių garantijų darbuotojams užtikrinimą“, – teigė L.Kukuraitis.
Komentuodamas nuotolinio darbo reglamentavimą ministras teigė, kad labai daug nuotolinio darbo klausimų Darbo kodeksas palieka darbdavio ir darbuotojo susitarimui, be to, iškyla darbo saugos namuose bei darbo laiko apskaitos klausimai.
L.Kukuraitis pabrėžė, kad vis daugiau žmonių pradedant dirbti nuotoliniu būdu, darbo saugos ir darbo laiko apskaitos reglamentavimas turėtų vystytis paraleliai.
Prognozuodamas situaciją netolimoje ateityje ministras teigė, kad šiuo metu įvestos užimtumo skatinimo priemonės turėtų išlaikyti aukštą užimtumo lygį, nors neregistruoto darbo lygis gali kilti ir toliau.
„Priemonės, kurios yra įvestos, pavyzdžiui, subsidijų priemonės darbdaviams, tikrai turėtų išlaikyti aukštą užimtumo lygį. Visgi registruotas nedarbo lygis dar gali kilti, nes ne visa pilka zona yra susirinkusi Užimtumo tarnyboje.
Bet mes neturėtume išsigąsti, nes tai nėra žmonės, pasitraukę iš darbo rinkos, tai yra tie, kurie nedalyvauja oficialioje darbo rinkoje, ir mes dedame maksimalias pastangas, kad integruotume juos į darbo rinką“, – Eltai sakė L.Kukuraitis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, kad dėl nedarbo paieškos išmokos galėjo užsiregistruoti apie 36 tūkst. asmenų.
„Nereikėtų spekuliuoti, kad dėl darbo paieškos išmokos visi sukrito į Užimtumo tarnybą, nes neaktyvių žmonių, kurie užsiregistravo ir prieš tai nedirbo, yra apie 36 tūkst. Tai žmonės, kurie tam tikrą laiką išvis nedirbo arba prieš tai neturėjo darbo santykių tam tikrą laikotarpį. Tik 36 tūkst. yra tų, kurie, kaip įvardiname, yra užsiregistravę dėl darbo paieškos išmokos“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje sakė E.Radišauskienė.
Anot jos, nepaisant didelio statistinio nedarbo lygio, Lietuvos padėtis nėra blogiausia.
„Turėjome gana didelį nedarbo lygį net ir geros ekonomikos laikotarpiais. Tai nėra taip, kad turėtume ženklų nedarbą. Taip, jis išaugo beveik 5 proc., bet ką turime ir stebime ES valstybėse, tai Lietuvoje tikrai nėra pati blogiausia situacija“, – teigė viceministrė.
E.Radišauskienės teigimu, darbo paieškos išmokos padėjo atverti šešėlį darbo rinkoje.
„Dėl darbdavių nuogąstavimų norėčiau pasakyti, kad nėra adekvatu mokėti 200 eurų ar mažiau už darbą tiek žemės ūkyje, tiek bet kur kitur, ir tikėtis, kad Lietuvos žmonės vis dar išsilaikys už tą patį 200 eurų atlyginimą. Čia sprendžiamas ir šešėlio klausimas buvo, kas parodė, kad dalis žmonių turi ir šešėlinių pajamų“, – sakė ji.
