Kaip teigia LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola, pastaraisiais metais internetinių nusikaltėlių taktika tampa vis pažangesnė.
„Sukčiai šalies gyventojams siunčia vis geresne lietuvių kalba parengtas žinutes, imituoja šalyje veikiančias institucijas, netgi policiją, puikiai prisidengia šalies aktualijomis. Jie taip pat kur kas geriau užmaskuoja pavojingas nuorodas, tad tiek šalies gyventojams, tiek verslo atstovams reikia būti dar atidesniems“, – teigia A.Šapola.
Sukčiavimai, per kuriuos minimas seniai miręs giminaitis arba turtingas princas iš Afrikos, nebėra vienintelis būdas išvilioti jūsų pinigus. Ekspertai primena sukčių ypač dažnai naudojamus scenarijus.
Naudoja pokalbių programėles
Skambučiai išlieka vis dar labai populiari sukčiavimo forma. Dažnai skambinama pasitelkiant užsienietiškus numerius, taip pat sugalvojamos ir vis išradingesnės skambinimo priežastys – skambinama apsimetant gydytoju, paslaugų ar prekių pardavėju, policininku, populiarėja ir nekilnojamojo turto brokeriais apsimetantys sukčiai.
Kaip pastebi LBA, atsirado ir dar viena naujovė – skambinama į pokalbių programėles. Iš pirmo žvilgsnio nieko blogo nereiškiantis skambutis gali kainuoti visą jūsų asmeninę informaciją, saugomą telefone, įskaitant ir banko ar kreditinės kortelės informaciją. Tad svarbu žinoti, kad, pamačius neaiškų telefono numerį ekrane arba sulaukus neaiškaus skambučio į pokalbių programėlę, geriau neatsiliepti bei neperskambinti, jei skambutis buvo praleistas. O jei visgi atsiliepėte, nesivelti į pokalbį ir tiesiog iš karto padėti ragelį.
Žinutės iš bankų su prisegtukais
Dar vienas grėsmingas reiškinys, kurio reikėtų pasisaugoti – melagingos SMS žinutės su nuoroda jose. Tokiose žinutėse sukčiai informuoja žmones apie neva iš banko gautą svarbų pranešimą arba atsiunčia kvietimą atnaujinti programėlės „Smart-ID“ paskyrą. Tokiose žinutėse būna pateikta aktyvi nuoroda, kurią paspaudus neva būsite nukreiptas į savo internetinį banką. Visgi tai tik dar viena sukčių apgaulė, kuri gali baigtis jūsų sąskaitos ištuštinimu.
LBA ragina nepamiršti, kad bankai klientams niekada nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į jų interneto banką, taip pat nesiunčia ir sutrumpintų nuorodų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad bankai niekada neprašo klientų viešinti konfidencialios informacijos nesaugiais kanalais, o atidarius interneto svetainę visada svarbu patikrinti naršyklės adreso lauką ir įsitikinti, kad tai yra oficiali interneto banko svetainė.
Meilės laiškai ir netikėtai atrasti giminaičiai
Vis dar pasitaiko sukčiavimo būdų, kai bandoma apsimesti tolimais giminaičiais arba informuojama apie paveldėtą didžiulį turtą. Dažniausiai tokios naujienos vartotojus pasiekia per elektroninį paštą. LBA perspėja nesivelti į tokius susirašinėjimus, nes tai greičiausiai bus tik būdas jus apgauti.
Taip pat sukčiai gauti jūsų dėmesio siekia ir naudodami įvairias pažinčių svetaines. Čia netikėta pažintis su užsieniečiu arba užsieniete labai dažnai išsivysto į finansinę aferą – neva įsimylėjęs partneris prašo pervesti pinigų skoloms, siunčiamos dovanos muito mokesčiui ar kelionei pas mylimąją (-jį) apmokėti.
Gali būti ir kiek kitoks scenarijus – iš pradžių romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.
Vadovo skambutis
Nors žmonių sąmoningumas auga, visgi sukčiai taip pat pasitelkia vis labiau įtikinamų būdų jums apgauti. Pavyzdžiui, jei esate vienas iš įmonės finansų specialistų, galite sulaukti netikėto skambučio iš įmonės generalinio direktoriaus, kuris prašo nedelsiant apmokėti sąskaitą faktūrą arba pervesti pinigų, nes esą sprendžia įmonės problemas.
Jei atsidūrėte tokioje situacijoje, nepaisykite skambinančiojo pažadų atsidėkoti, skubinimo arba grasinimų. Visada laikykitės įmonėje įprastos mokėjimų tvarkos. Būtinai pasitarkite su kompetentingu kolega ir vadovais. Ir nepamirškite, kad galite sulaukti gana įtikimai atrodančių netikrų dokumentų, nuorodų į banko internetinį puslapį, įtaigių skambučių, kurių metu gali būti ne tik bandoma apgauti, tačiau ir susirenkami duomenys tiek apie jus, tiek apie jūsų aplinką.
