Apžvelgė, ką žmonės tempia į surinkimo aikšteles: atliekų daugėja, atsikratoma įvairiausiais daiktais

Karantinas daugeliui gyventojų buvo proga iškuopti butus, garažus, sandėliukus bei rūsius. Ne vienas tą ir padarė, mat atliekų surinkimų aikštelėse gerokai išaugo nereikalingų baldų, nebenaudojamų daiktų, elektrinių prietaisų, rūbų, žaislų, statybinių atliekų, žaliųjų atliekų ir kt. Pasirodo, ne viskas yra perdirbama arba atsiduria sąvartynuose – dalis daiktų toliau naudojami kituose namuose.

Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Balkūno nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Balkūno nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>www.kratc.lt nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>www.kratc.lt nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>M.Patašiaus nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>M.Patašiaus nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>www.kratc.lt nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>www.kratc.lt nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>www.kratc.lt nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>www.kratc.lt nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>www.kratc.lt nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>www.kratc.lt nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>www.kratc.lt nuotr.
Po visų vasaros darbų gyventojai vienas po kito veža atliekas į specialias surinkimo aikšteles.<br>www.kratc.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (21)

Lrytas.lt

Sep 19, 2020, 8:29 AM

Priimta penktadaliu daugiau atliekų

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovas Arūnas Liubinavičius palygino 2019 m. ir 2020 m. pirmąjį pusmetį bei pastebėjo, kad atliekų didėjimo tendencija išlieka, išskyrus žaliųjų atliekų (sodo, daržo atliekų, lapų, šakų žolės), kadangi jų didžiausias surenkamas kiekis būna ketvirtame metų ketvirtyje.

Šiais metais pirmąjį pusmetį visose Klaipėdos regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimta daugiau kaip 10 tūkst. t atliekų iš Klaipėdos regiono gyventojų, iš jų: statybinių atliekų – beveik 2 tūkst. t; didelių gabaritų (baldų) – beveik 3 tūkst. t; naudotų padangų – daugiau kaip 300 t; žaliųjų atliekų – beveik 5 tūkst. t.

Didžiausią dalį surinktų atliekų bendrovės administruojamose aikštelėse sudarė žaliosios atliekos – 47 proc., didelių gabaritų atliekos – 27 proc., statybinės atliekos – 18 proc., o naudotos padangos – 2,8 proc.

2020 m. antrąjį ketvirtį, karantino metu, į didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles priimta 23 proc. daugiau atliekų nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Bendra pastarųjų trejų metų tendencija, kad į aikšteles kasmet atvežama daugiau kaip 20 proc. atliekų daugiau nei ankstesniais metais.

Pavyzdžiui, 2019 m. iš Klaipėdos regiono gyventojų bendrai visose KRATC didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse priimta 21 828,121 t atliekų  – tai yra 23,3 proc. daugiau negu 2018 m.

2019 metais bendrai visose Klaipėdos regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimta beveik 22 tūkst. t atliekų iš Klaipėdos regiono gyventojų, iš jų: statybinių atliekų – beveik 3,5 tūkst. t; didelių gabaritų (baldų) – 5,6 tūkst. t; naudotų padangų – beveik 540 t; žaliųjų atliekų – 11,5 tūkst. t.

Didžiausią dalį surinktų atliekų bendrovės administruojamose aikštelėse sudarė žaliosios atliekos – 53 proc., didelio gabarito (baldų) atliekos – 26 proc., statybinės atliekos – 16 proc., o naudotos padangos – 2,4 proc.

„Augant gyventojų supratingumui, uoliau rūšiuojant antrines žaliavas, bendras mišrių komunalinių atliekų kiekis palaipsniui mažėja. Ši tendencija išlieka ir šiemet“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė A.Liubinavičius.

Atliekų pristatė mažiau

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius sakė, kad 2019 m. iš gyvenojų buvo surinkta ir į regioninius mechaninio biologinio atliekų tvarkymo įrenginius pristatyta 226 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų, tuo metu 2020 m. pirmąjį pusmetį – 105,7 tūkst. t.

Į didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles gyventojai pristatė 13,3 tūkst. t atliekų, o 2020 m. pirmąjį pusmetį – 9,4 tūkst. t.

„Į regioninius atliekų tvarkymo įrenginius pristatomi atliekų srautai iš esmės nepasikeitė. Gyventojai į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles daugiausia atveža su statybos remonto darbais susijusių atliekų, pavyzdžiui, įvairių izoliacinių ir statybinių medžiagų, griovimo atliekų, medienos, taip pat gyventojai aikštelėse atsikrato naudotomis padangomis ir nereikalingais baldais“, – kalbėjo T.Vaitkevičius.

T.Vatkevičius pastebėjo, kad karantino metu mišrių komunalinių atliekų, pristatomų į mechaninio biologinio atliekų įrenginius, kiekis sumažėjo, tačiau gyventojai kur kas aktyviau naudojosi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis.

VAATC direktorius palygino su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu mišrių komunalinių atliekų kiekį ir pastebėjo, kad pristatymai į mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginius sumažėjo. Pristatomų mišrių komunalinių atliekų sudėtis nuolat tiriama.

Parduodamos įmonėms

VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui priklauso 11 didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelių: 6 Kauno m., 1 Raseinių r., 1 Kėdainių r., 2 Jonavos r. ir 1 Kaišiadorių r.

Kauno atliekų surinkimo aikštelės ekologė Renata Utyrienė teigė, kad pernai iš atliekų tvarkytojams atiduota apie 15,7 tūkst. t, o iki 2020 m. rugsėjo vidurio atliekų tvarkytojams iš aikštelių atiduota apie 14,5 tūkst. t įvairių atliekų.

2019 m. į Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą atvežta ir apdorota apie 144 tūkst. t, o iki šių metų rugsėjo mėn. atvežta apie 93 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų. Po rūšiavimo likusios netinkamos perdirbti atliekos vežamos į Kauno kogeneracinę jėgainę, Lapių ar Kėdainių sąvartyną. Perdirbamos atliekos pagal rinkos poreikį parduodamos įmonėms.

Kauno atliekų surinkimo aikštelės ekologė pasakojo, kad į didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikšteles priimamos gyventojų namų ūkiuose susidarančios įvairios atliekos, išskyrus žaliąsias ir mišrias komunalines: smulkaus remonto ar statybų likusios mišrios statybinės ir griovimo atliekos, baldai, nebenaudojamos elektronikos atliekos, buityje susidarančios pavojingos atliekos, padangos, metalo, stiklo, popieriaus ir plastiko atliekos.

Didžiausią atvežamų atliekų dalį sudaro mišrios statybinės ir griovimo atliekos, įvairūs baldai bei mediniai daiktai.

R.Utyrienė pasakojo, kad per karantiną atvežamų atliekų kiekis į aikšteles gerokai padidėjo. Atradus laisvo laiko, žmonės tvarkėsi namus, sodus, aplinką. Po karantino klientų kiekis stabilizavosi.

„Kasmet į Kauno MBA atvežama vis mažiau mišrių komunalinių atliekų. Tai lemia kintantis žmonių požiūris į atliekų išmetimą ir rūšiavimą – visuomenėje vis labiau suprantama, kad atliekų rūšiavimas yra labai svarbus atliekų perdirbimo ir žiedinės ekonomikos procese“, – naujienų portalui lrytas.lt situaciją komentavo R.Utyrienė.

Parduoda, atiduoda, perdirba

A.Liubinavičius pasakojo, kad pirmiausia į aikšteles patekę daiktai, kuriuos dar galima panaudoti, pavyzdžiui, žaislai, rūbai, indai, knygos, buitinė technika ir panašiai, nemokamai perduodami gyventojams pakartotiniam naudojimui. Kitos atliekos, kurias įmanoma perdirbti, pavyzdžiui, padangos, stiklas, metalas, plastikas, atiduodamos atliekų tvarkytojams – perdirbėjams.

Likusi dalis, kuri netinkama perdirbti keliauja į sąvartyną, kur pirmiausiai naudojama sąvartyno eksploatacijoje, pavyzdžiui, statybinės atliekos – sąvartyno kelių, įvažiavimų įrengimui ar atnaujinimui.

Didelių gabaritų, baldų, atliekos vežamos į didelių gabaritų atliekų apdorojimo aikštelę, kur smulkinamos, išimamos tinkamos perdirbti antrinės žaliavos, pavyzdžiui, metalas ir likusi apdorota frakcija vežama į atliekų deginimo jėgainę, kur naudojama energijai gauti.

Visos komunalinės atliekos rūšiuojamos mechaniniais įrenginiais Dumpiuose. 2019 m. Klaipėdos regioniniame Dumpių sąvartyne pašalinta tik 8,6 proc. komunalinių atliekų. Pagal ES reikalavimus, sąvartynuose 2035 m. bus galima šalinti ne daugiau kaip 10 proc. komunalinių atliekų.

Atliekos, kurių nėra galimybės sutvarkyti – pašalinamos sąvartyne.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.