Po vienuolikos Švedijoje praleistų metų Justina grįžo gyventi ir dirbti į Lietuvą. Nors užsienyje moteris buvo įkūrusi privačią muzikos mokyklą, tačiau nepabijojo viską iškeisti į gyvenimą Lietuvoje. Neužtruko ir susirasti darbą tėvynėje.
„Dabar dirbu IT srityje su švedų klientais. Kadangi švedų kalba Lietuvoje labai paklausi, nusprendžiau, kad būtų galima tai išnaudoti. O ir taip jau ilgai traukė atgal į gimtinę“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo grįžusioji į Lietuvą Justina Kulvietytė.
Moteris pasakoja, kad jaučiasi Lietuvoje reikalinga, todėl bent kurį laiką planuoja likti čia.
„Dabar kažkaip neįsivaizduoju buvimo emigrante. Aišku, ateitis parodys, kas bus toliau, bet šiuo metu labai labai džiaugiuosi grįžimu“, – sakė J.Kulvietytė.
Pastebi daugiau grįžtančių tautiečių
Tai, kad į Lietuvą grįžta vis daugiau tautiečių, pastebi ir didelių įmonių vadovai. Vienintelio vienaragio Lietuvoje atrankų komandos vadovė pasakoja, kad nuo metų pradžios įmonė pasamdė pusantro šimto naujų darbuotojų.
Kas dešimtas — iš užsienio į Lietuvą sugrįžęs tautietis.
„Iš viso turime jau apie 30 darbuotojų, kurie į Lietuvą grįžo arba atvyko gyventi iš tikrai plačios geografijos – nuo Estijos, Skandinavijos šalių, Vokietijos, Prancūzijos iki Vietnamo ir net Japonijos. Tai apie pusė šių darbuotojų, kurie grįžo į Lietuvą, yra mūsų tautiečiai“, – kalbėjo „Vinted“ atrankų komandos vadovė Ieva Kuniejūtė.
Grįžtančiųjų srautai ėmė augti prieš karantiną.
„Nuo karantino pradžios iki dabar preliminariais duomenimis yra grįžę apie 13,7 tūkst. Jeigu neįskaičiuosime metų pradžios prieš karantiną, labai tikėtina, kad mes šiais metais turėsime didesnį grįžusių skaičių nei pernai, kuris buvo 20 tūkst.“ – skaičiavo Vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.
Į Lietuvą grįžta tiek ilgą laiką užsienyje gyvenę tautiečiai su šeimomis, tiek pavieniai asmenys. Daugiausia grįžtančiųjų sulaukiama iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Norvegijos.
Anot ekspertų, labiausiai imigracijos bangą lėmė „Brexit“ ir COVID-19 pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis.
„Galbūt jie praranda darbą, todėl grįžta į tėvynę. Taip pat juos galbūt vilioja saugumo pojūtis, garantijos – kas ten žino, kiek ten ta pandemija užsitęs, galbūt kils kažkokios problemos, susijusios su grįžimu į Lietuvą?
Turbūt žmonės apsidraudžia, ypač tie, kurie buvo išvykę su mintimi, kad išvyksta laikinai. Dabar jie pasinaudojo tokia situacija ir sugrįžo į tėvynę“, – mano Vilniaus universiteto geomokslų instituto docentas Rolandas Tučas.
Indėlis ekonomikai
Ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs – per karantiną išaugęs grįžtančiųjų skaičius — didelis pliusas Lietuvai. Iš užsienio parkeliaujantys lietuviai yra sukaupę patirties, pinigų, parsiveža vakarų vertybes.
„Dažniausiai jie grįžta ne šiaip sau, o turėdami ar verslo idėją, ar įsidarbina tikrai pažangiose įmonėse. O tai tikrai padeda Lietuvos ekonomikai augti“, – tikina jis.
Specialistai prognozuoja, kad nuslūgus koronaviruso pandemijai masinės emigracijos Lietuva nesulauks ir didžioji dalis grįžusiųjų tėvynėje pasiliks. Nes Lietuvos išsivystymo lygis jau supanašėjo su vakarų valstybių.
