Ekonomistai nemato perspektyvų Lietuvoje atsisakyti MMA reguliavimo

Tarp Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovų sunkiai randant sutarimą, kiek turi didėti kitų metų minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), ekonomistai sutinka, kad visiškai atsisakyti MMA reguliavimo Lietuva dar kurį laiką nebus pasiruošusi.

Tarp Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovų sunkiai randant sutarimą, kiek turi didėti kitų metų minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), ekonomistai sutinka, kad visiškai atsisakyti MMA reguliavimo Lietuva dar kurį laiką nebus pasiruošusi.<br>T.Bauro nuotr.
Tarp Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovų sunkiai randant sutarimą, kiek turi didėti kitų metų minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), ekonomistai sutinka, kad visiškai atsisakyti MMA reguliavimo Lietuva dar kurį laiką nebus pasiruošusi.<br>T.Bauro nuotr.
Tarp Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovų sunkiai randant sutarimą, kiek turi didėti kitų metų minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), ekonomistai sutinka, kad visiškai atsisakyti MMA reguliavimo Lietuva dar kurį laiką nebus pasiruošusi.<br>T.Bauro nuotr.
Tarp Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovų sunkiai randant sutarimą, kiek turi didėti kitų metų minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), ekonomistai sutinka, kad visiškai atsisakyti MMA reguliavimo Lietuva dar kurį laiką nebus pasiruošusi.<br>T.Bauro nuotr.
Tarp Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovų sunkiai randant sutarimą, kiek turi didėti kitų metų minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), ekonomistai sutinka, kad visiškai atsisakyti MMA reguliavimo Lietuva dar kurį laiką nebus pasiruošusi.<br>T.Bauro nuotr.
Tarp Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovų sunkiai randant sutarimą, kiek turi didėti kitų metų minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), ekonomistai sutinka, kad visiškai atsisakyti MMA reguliavimo Lietuva dar kurį laiką nebus pasiruošusi.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 5, 2020, 3:52 PM

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvos visuomenei trūksta suvokimo apie verslo procesus, dėl ko darbdaviams ir darbuotojams būtų sudėtinga susitarti dėl atlyginimo. Tuo tarpu finansų analitikas Marius Dubnikovas pabrėžia, kad MMA atsisakyti leistų tik ženkliai išaugęs pragyvenimo lygis.

„Šiandien MMA yra pavirtęs instrumentu, kuriuo bandoma užtikrinti minimalias socialines garantijas žmonėms, kurių derybinė pozicija yra silpna. Pirma, tai liečia nekvalifikuotą darbą. Tokiu būdu per MMA tarsi formuojama politika, koks minimalus pragyvenimo lygis turėtų būti.

Skandinavijoje galima tokio dalyko atsisakyti, nes ten yra labai stiprios profesinės sąjungos, nebelieka poreikio ginti nei stipraus, nei silpno darbo rinkoje, nes jie yra susivieniję, profesinės sąjungos tarpusavyje konkuruoja, kuri gali užtikrinti savo dalyvių rato geresnes sąlygas“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.

„Antras dalykas, konkurencija dėl darbuotojo taip pat gali lemti, kad MMA yra nebeaktualus. Turbūt Vilniuje MMA klausimas yra gerokai mažesnis nei kitame regione, nutolusiame nuo Vilniaus. Kvalifikuoto darbo apimtis gali lemti, kad MMA tampa nebeaktualus“, – pridūrė analitikas.

Vis dėlto jis abejoja, ar Lietuva būtų pajėgi visiškai atsisakyti MMA reguliavimo.

„Ar pakeisime modelį, tai nemanau, kad šiandien tai būtų galima padaryti, nes socialinės garantijos yra susietos su MMA. Kad viso to būtų atsisakyta, aš nelabai tikiu, nebent po 10 ar kažkiek metų jo aktualumas išnyktų, jei mūsų pragyvenimo lygis būtų aukštesnis nei ES vidurkis“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Jo manymu, MMA reguliavimo būtų galima atsisakyti, jei verslas būtų pakankamai finansiškai stiprus, o darbuotojai būtų atsakingi, sugebantys atsisakyti nelegaliai apmokamo darbo.

„MMA kėlimas regionuose tampa labai opus, nes kaimo parduotuvės pardavėjui fiziškai neįmanoma jo išmokėti. Tada kyla klausimas, ar žmogus, dirbdamas ten, norėtų padirbėti kelias valandas už mažesnį atlygį ir to susitarimo galimybės yra labai ribotos. Šiuo atveju lankstumo atsirastų. Bet yra kita medalio pusė, atsisakius MMA, padidėtų nelegalaus darbo apimtys, nes MMA šiek tiek apriboja vokelio mokėjimą, nes tam tikrą dalį sumos vis tiek turi išmokėti, mokėdamas „Sodros“ įmokas“, – kalbėjo jis.

„MMA atsisakyti leistų pačių žmonių suvokimas, kad jeigu imi vokelyje, tai ne tai, kad sutaupai pinigų, bet realiai pats sąmoningai apiplėši pats save, nes negauni socialinių garantijų“, – pridūrė M. Dubnikovas.

Analitiko nuomone, jeigu veiktų stiprios profesinės sąjungos, jos galėtų sumažinti valstybės įtaką MMA formavime.

„Jei profsąjungos yra stiprios, jos tam tikruose sektoriuose gali išderėti tiek, kiek gali. (...) Jeigu turime sektorines ar nesektorines labai stiprias profesines sąjungas, išnyksta valstybės kišimosi poveikis. Šiuo atveju deramasi sektoriais. Dabar turime vieną MMA, kuris taikomas visiems. Kita vertus, vėl sueisime į MMA, tiesiog jis bus skirtingiems sektoriams skirtingas“, – sakė jis.

Ekonomistas Ž. Mauricas pripažįsta, kad apie MMA atsisakymą diskutuoti nebus galima tol, kol darbo rinka Lietuvoje netaps pakankamai efektyvi.

„Visų pirma turėtų padidėti rinkos efektyvumas, turėtų būti gerokai daugiau informacijos apie atlyginimų dydžius skirtinguose sektoriuose ir skirtingose darbuotojų kategorijose. Turėtų būti pakankamai stiprus mechanizmas, kad nebūtų piktnaudžiaujama atlyginimais viename ar kitame sektoriuje. Reikėtų tiek didinti skaidrumą visos rinkos, tiek ir priežiūros mechanizmus, kurie turėtų ateiti iš pačios darbo rinkos“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.

„Skandinavijos šalyse arba Šveicarijoje darbdaviai patys labai agresyviai stebi savo konkurentus ir žiūri, kad tokių dalykų nebūtų. Yra stipri savikontrolė sistemos“, – pridūrė jis.

Ž. Mauricas pabrėžė ir derybų dėl atlyginimo skirtumus tarp Lietuvos ir Skandinavijos šalių.

„Lietuvoje buvo populiaru, gal ir tebėra, kad įdarbina už geras karjeros perspektyvas ir gerą kolektyvą, laiku mokamą atlyginimą, bet moka labai mažai. Ten, jeigu dirbi, iš karto moka pakankamai solidų atlyginimą. Ten sistema veikia maždaug taip: už fiksuotą daugiau mažiau atlyginimą ieškoma geriausio kandidato, o ne ieškoma pigiausio kandidato už fiksuotą atlygį darbo aprašyme“, – teigė ekonomistas, pridurdamas, kad šalys, neturinčios MMA, ir taip statistiškai turi atlyginimus, kurie būtų didesni už galimą MMA.

„Dabar atsiranda derybos (Trišalėje taryboje – ELTA) dėl MMA, bet jos kaip kilimo pirkimas Turkijoje, kur kainos nėra nurodyta, informacijos neturi, tada deriesi, randi kažkokį kompromisą per vidurį. Trūksta brandos, reikia daugiau susivokimo“, – sakė Ž. Mauricas.

Anot ekonomisto, šalyse, kuriose nėra MMA, diskusijos dėl atlyginimų vyksta aukštesniu lygiu.

„Šveicarijoje, Skandinavijos šalyse, kai derasi dėl atlyginimų, kolektyviniai susitarimai yra, tai yra suvokiama aiškiai, kokias šalutines pasekmes tai gali turėti, kad gali pakenkti verslui ir panašiai. Tos diskusijos būna aukštesnio lygio, ypač Šveicarijoje.

Bet tokiai sistemai pasiekti turi būti labai aukštas visuomenės išsilavinimas ir aiškus suvokimas apie verslo procesus, ko, deja, Lietuvoje neturime ir, tikėtina, neturėsime ateityje. Darbuotojai su darbdaviais nesusitars dėl adekvačių atlyginimų, jei nesupras, iš ko susideda įmonės balansas, koks turi būti įmonės pelningumas normalus“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

„Vokietija turėjo tokią sistemą, kaip Skandinavija, neturėjo MMA, bet vėl įvedė jį, nes buvo daug prasidėjusių piktnaudžiavimo atvejų, ypač su darbuotojais iš Rytų Europos, žemės ūkyje. Ne visiems toks dalykas“, – pridūrė jis.

Europoje teisės aktuose įtvirtinto bendro visai šaliai MMA neturi šešios šalys – Austrija, Kipras, Danija, Suomija, Italija ir Švedija. Taip pat nacionalinio MMA netaiko Šveicarija ir Norvegija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.