„Naujausi Eurostat duomenys rodo, kad antrąjį 2020 m. ketvirtį euro zonos namų ūkių taupymo norma pakilo iki istorinio maksimumo ir pasiekė 24,6 proc. Iš esmės tai reiškia, kad antrą šių metų ketvirtį euro zonos vartotojai taupymui atidėdavo 24,6 proc. pajamų – dvigubai daugiau nei prieš Covid-19 viruso protrūkį (2019 m. ketvirtą ketvirtį euro zonos namų ūkių taupymo norma siekė 12,4 proc.)“, – teigė A.Izgorodinas.
Anot jo, dažnai kylanti vartotojų taupymo norma yra prastas signalas vartojimui – kuo daugiau pajamų yra atidedama „į šoną“ (taupymui), tuo mažiau pinigų gyventojai skiria vartojimui, tuo mažesnės yra vartojimo apimtys.
„Gera naujiena: jei panagrinėtume duomenis detaliau, galima pastebėti, kad esminės įtakos žaibiškam euro zonos gyventojų polinkio taupyti padidėjimui turėjo techniniai aspektai – antrąjį ketvirtį euro zonos valstybių įvestas visuotinis karantinas ir apribotos vartojimo galimybės. Įvedus karantino režimą, antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, euro zonos gyventojų išlaidos vartojimui nukrito net 12,6 proc. Dėl karantino stipriai nukritusios vartojimo išlaidos ir yra tas techninis veiksnys, dėl kurio taip padidėjo euro zonos vartotojų taupymas.
Bloga naujiena: šalia techninio aspekto (karantino režimo), įtakos euro zonos namų ūkių taupymo normos prieaugiui turėjo ir išaugęs nerimas tarp euro zonos vartotojų. Šį nerimą geriausiai atspindi Europos centrinio banko duomenys apie euro zonos gyventojų indėlių bankuose dinamiką.
Jeigu pirmąjį šių metų ketvirtį per metus (lyginant su 2019 m. pirmu ketvirčiu) euro zonos gyventojų indėliai bankuose padidėjo 5,16 proc., tai antrąjį ketvirtį – jau 6,2 proc., o panašus augimas fiksuotas ir trečiojo ketvirčio pradžioje. Palyginti su vasariu, t.y. laikotarpiu prieš pat Covid-19 pandemiją, euro zonos gyventojų indėliai bankuose išaugo 324 mlrd. eurų ir pakilo iki istorinio maksimumo: 8,132 trln. eurų.
8,132 trln. eurų skaičius ir jo spartus augimas rodo, kad šiuo metu euro zonos gyventojai sėdi ant daugiau nei 8 trln. eurų pinigų maišo ir kad tik dalis skatinimo priemonių pinigų euro zonoje realiai pasiekė ekonomiką. Dėl padidinto neapibrėžtumo dalį skatinimo priemonių išmokų euro zonos gyventojai neišleido, o iš karto pasidėjo į bankus siekdami prikaupti kuo daugiau pinigų „juodai dienai““, – įvardijo A.Izgorodinas.
Iš kitos pusės, ekonomisto teigimu, dėl šiemet ženkliai išaugusių euro zonos gyventojų indėlių, 2021 m. galima tikėtis labai spartaus vartojimo atsigavimo euro zonoje.
„Sumažėjus neapibrėžtumui tarp vartotojų, slūgstant antrajai viruso bangai, optimizmas tarp euro zonos gyventojų išaugs, kas paskatins juos drąsiau vartoti ir leisti pinigus, kuriuos jie sukaups šiemet“, – teigė jis.
