„Turime būti ypač atsargūs, ne tik vengti naujų ilgalaikių įsipareigojimų, kurie nepadengti tvariais finansais, tačiau ir šaldyti išlaidų augimą. Tik tada galėsime įgyvendinti vieną iš pagrindinių principų – skolos ir BVP santykio augimo stabilizavimą“, – kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
V. Šapokos teigimu, valdžios sektoriaus pajamų augimas kitąmet bus nedidelis, tuo metu išlaidų didėjimas yra susijęs su fiskaliniu stimulu, kuris buvo taikomas ir 2020 metais.
Prieš Seimo posėdį premjeras Saulius Skvernelis pristatė biudžeto priėmimo eigą.
„Po biudžeto teikimo bus dviejų savaičių pauzė – svarstymas komitetuose, registruojami papildomi siūlymai: galima planuoti, kaip visada, apie milijardą arba pusantro milijardo eurų.
Tada biudžeto projektas bus grąžintas Vyriausybei, Vyriausybė jį apsvarstys ir vėl grąžins į Seimą. O tada naujasis Seimas ir nauja Vyriausybė priims sprendimus“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Sumažėjęs finansavimas
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė pastebėjo, kad tam tikri politikai gąsdina rinkėjus, jog „kažkas ruošiasi kažkam veržti diržus“, tačiau pačių valdančiųjų plane numatytas išlaidų sumažinimas.
„Žiūriu į jūsų trimetį planą ir tai, ką jūs planuojate 2022 ir 2023 metais, pagal jūsų siūlomą tvirtinti planą, išlaidos 2022 metais nuo kitų metų turėtų sumažėti daugiau nei pusantro milijardo eurų, ir vėlesniais metais – dar puse milijardo eurų.
Ar galite pasakyti, kokios yra tos išlaidos, kurias jūs tokiomis sumomis sugebėtume sumažinti, jei būtumėte finansų ministru?“, – klausė Ingrida Šimonytė.
Savo ruožtu V.Šapoka lakoniškai atsakė, jog finansavimas iš europinių lėšų yra vienkartinės investicijos, kurios ateityje nesitęs.
„Tai žinoma, kad mes iš išlaidų srities jas turime ištraukti, nes „Recovery and Resilience“ fondas yra apribotas laike“, – kalbėjo V.Šapoka.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas Seimo posėdžio metu teigė, jog dar niekada nepriklausomos Lietuvos istorijoje nebuvo taip silpnai finansuojamos savivaldybės.
„2,03 mlrd. eurų bus savivaldybių savarankiško biudžeto pajamos, jos dar mažesnės nei pernai. Valstybė centralizuoja savo galią ir išlaidas planuoja centralizuotai, o ne per savivaldybes. Kodėl tiek mažai pajamų gaus savivaldybės savo savarankiškuose biudžetuose?“, – klausė S.Gentvilas.
Finansų ministro teigimu, negalima daryti išvadų remiantis vienu biudžeto projektu, neatsižvelgiant į keletą metų augusio savivaldybių finansavimo.
„Jei savivaldybės manys, kad tų lėšų nepakanka, jos taip pat turės galimybę išleisti daugiau negu gauna pajamų. Nes per visus pagrindinius valstybės fondus turime būti nuoseklūs, taip, kaip numatyta fiskalinės drausmės įstatyme.
Bendras savivaldybių finansavimo augimas yra virš 8 proc. – tikrai negalima sakyti, kad blogiausiausiai per visą istoriją finansuojama“, – kalbėjo V.Šapoka.
Seimo narys Jurgis Razma nepaleido šių metų biudžeto patikslinimo temos. „Mums būtų lengviau apsispręsti dėl kitų metų biudžeto projekto, jei turėtume patikslintą ir realybę atitinkantį šių metų biudžeto įstatymą“, – teigė J. Razma.
„Pagal teisininkų išvadą, tikrai nebuvo poreikio eiti į biudžetą – kai situacija taip staigiai keičiasi, priimti naują biudžetą. Pagal prognozes būtų biudžetą taisę keletą kartų. Kadangi biudžetui nenumatyta skubos procedūra, tai turbūt nieko daugiau neveiktume, tik ir kaitaliotume biudžetą“, – atsakė V. Šapoka.
13-osios pensijos neišsižada
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad 13-osios pensijos siūlymas bus teikiamas Seimui nepaisant to, kad finansavimo šaltinių tokiam sprendimui nėra numatyta.
„13-ta pensija – tikrai tas pasiūlymas bus, ir tikimės, kad Seime užteks balsų jį priimti“, – sakė R. Karbauskis.
Visgi jis nebuvo tikras, ar įstatymui priimti užteks balsų Seime. „Ar mums užteks balsų priimti Seime šitą įstatymą, dabar negaliu atsakyti. Ar jis nebus panaikintas, net jei bus priimtas, irgi negaliu pasakyti, tai – tautos valia“, – pripažino jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad jei vadinamoji 13-oji pensija galėtų atsirasti, siūlymas dėl jos turėtų būti sukonstruotas „daug išmintingiau“ nei dabar pateikta Seime. Pasak jo, jeigu norima lygiavertės pensijos visiems, reikėtų mąstyti apie valstybės biudžetą.
Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, kitų metų biudžete neišvysime 13-osios pensijos, tuo metu premjeras Saulius Skvernelis ir valstiečių lyderis R. Karbauskis sakė, kad dėl to nuspręs ne finansų ministras, o visa Vyriausybė ir Seimas.
S. Skvernelis taip pat sakė, kad jei Seimas priims įstatymą dėl vadinamosios 13-os pensijos, Vyriausybė numatys tam finansavimo šaltinius.
„Seimas turi priimti sprendimą, nes dabar Vyriausybės teikiamame biudžeto projekte negali būti išlaidų, kurios nėra įtvirtintos įstatyme.
Ir jeigu Seimas palaikys ir priims sprendimą, o manau, kad dėl jo balsuos, ir tikiuosi, kad tas sprendimas bus teigiamas, tuomet Vyriausybė turi numačiusi finansavimo šaltinius, jeigu reikėtų įgyvendinti vienokį ar kitokį įstatymą“, – spaudos konferencijoje sakė premjeras.
S. Skvernelis taip pat teigė, kad įstatymo projektas dėl 13-osios pensijos galėtų būti tobulinamas įvairiais aspektais. „Pats įstatymas taip pat gali būti tobulinamas neatsisakant pačios idėjos.
Vėlgi, mes galime diskutuoti, ar visiems ta 13-oji pensija turi būti vienoda, ar turėtų būti atsižvelgta į jų proporcijas, (į dirbančiųjų – ELTA) stažą ir sumokėtus mokesčius. Yra įvairių variantų, nes suma gali būti įvairi.
Manau, kad ši idėja yra labai svarbi, tą mes turime padaryti. Senjorams reikia papildomų pajamų, tik klausimas, kaip apsispręs Seimas“, – teigė jis.
Visgi S. Skvernelis nebuvo linkęs įvardinti galimų 13-osios pensijos finansavimo šaltinių ir teigė, kad „kai bus įstatymas, bus įvardintas ir (finansavimo – ELTA) šaltinis.
Finansinis avantiūrizmas
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė sako kitų metų biudžete įžvelgianti „finansinio avantiūrizmo.“
„Didieji skaičiai yra deficitas, kurį mes galiausiai turime, kuris tikrai yra įspūdingas ir taip pat Vyriausybės (ateities ekonomikos – ELTA) DNR planas, kuris yra įvardijamas kaip investicijos, tačiau kažkodėl yra labai skubama ilgalaikes pasekmes turinčius sprendimus priimti kuo greičiau.
Ten yra finansinio avantiūrizmo, nes yra planuojamos investicijos, kurias ketinama finansuoti Europos atsigavimo fondo lėšomis, tačiau fondas dar nėra patvirtintas, dar prireiks laiko, kol bus priimti teisiniai sprendimai ir bus galima tuos pinigus vertinti kaip gautinus“, – sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, pagal Vyriausybės planą, išlaidos greičiausiai būtų daromos dabar ir iš skolintų pinigų, o jei vėliau jos neatitiktų Europos Sąjungos reikalavimų, tai liktų kaip našta mokesčių mokėtojams.
„Išlaidos greičiausiai pagal Vyriausybės planą būtų daromos dabar, iš skolintų pinigų, ir jeigu vėliau tos investicijos neatitiktų europinių reikalavimų dėl skaitmeninimo ar dėl žaliojo kurso, tai liktų kaip našta Lietuvos mokesčių mokėtojams. Todėl įsipareigojimai turėtų būti labai rimtai ir kruopščiai peržiūrėti“, – sakė I. Šimonytė.
Deficitinis biudžetas
Vyriausybė siūlo, kad minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet augtų nuo 607 iki 642 eurų, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų. Pensijos turėtų didėti maždaug 7 procentais.
Kitąmet euru – nuo 176 iki 177 eurų – turėtų paaugti bazinis pareiginės algos dydis, todėl darbo užmokestis šiek tiek didės valstybės tarnautojams, pareigūnams, biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.
Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro L.Kukuraičio pristatytą įstatymo projektą, kuriuo siūloma 1 euru (iki 177 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį.
Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį.
„Nustačius minėtą dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis (atlyginimai), įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygis ir kitos teisės aktuose nustatytos išmokos ir atlygiai padidėtų apie 200 tūkstančių darbuotojų nuo 4 iki 32 eurų (nuo mažiausiai uždirbančio darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, iki Konstitucinio Teismo pirmininko ar jį pavaduojančio teisėjo)“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Pasak L. Kukuraičio, baziniam dydžiui padidinti 1 euru iš valstybės biudžeto reikėtų apie 21 mln. eurų per metus.
2020-aisiais pareiginės algos bazinis dydis siekia yra 176 eurus.
Po pristatymo už teisės akto projektą balsavo 52 Seimo nariai, susilaikė 6 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomu – Biudžeto ir finansų komitete.
Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 24 d.
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su patvirtintomis šiemet, mažės 1,3 proc. iki 11,385 mlrd. eurų, o išlaidos augs 21,2 proc., iki 15,49 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 4,105 mlrd. eurų – 3,3 karto daugiau nei patvirtinta šiemet (1,248 mlrd. eurų).
Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 5,063 mlrd. eurų, išlaidos – 5,002 mlrd. eurų. „Sodros“ biudžeto perteklius 2021 metais turėtų siekti 61,295 mln. eurų.
PSDF biudžetas 2021 metais planuojama bus subalansuotas – siektų 2,37 mlrd. eurų.
2021 metų valstybės, „Sodros“ ir PSDF biudžetus svarstys baigiantys kadenciją parlamentarai, o iki Kalėdų turėtų patvirtinti jau naujas Seimas.
