Seime bręsta užmojai pabranginti šildymą – pasiūlymai jau įregistruoti Kainos smarkiai pakiltų

Parlamente įregistruotas pasiūlymas, kaip kovoti su Lietuvą užplūdusiu pigiu biokuru iš Baltarusijos. Tačiau jeigu tokios įstatymo pataisos būtų priimtos, tektų susimokėti visiems gyventojams.

Anot šilumininkų, įvedus apribojimus dėl biokuro šildymas tikrai pabrangtų.<br>V.Balkūno nuotr.
Anot šilumininkų, įvedus apribojimus dėl biokuro šildymas tikrai pabrangtų.<br>V.Balkūno nuotr.
Anot šilumininkų, įvedus apribojimus dėl biokuro šildymas tikrai pabrangtų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot šilumininkų, įvedus apribojimus dėl biokuro šildymas tikrai pabrangtų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot šilumininkų, įvedus apribojimus dėl biokuro šildymas tikrai pabrangtų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot šilumininkų, įvedus apribojimus dėl biokuro šildymas tikrai pabrangtų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot šilumininkų, įvedus apribojimus dėl biokuro šildymas tikrai pabrangtų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot šilumininkų, įvedus apribojimus dėl biokuro šildymas tikrai pabrangtų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot šilumininkų, įvedus apribojimus dėl biokuro šildymas tikrai pabrangtų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Anot šilumininkų, įvedus apribojimus dėl biokuro šildymas tikrai pabrangtų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 23, 2020, 9:01 AM, atnaujinta Oct 23, 2020, 1:43 PM

Prasidėjęs šildymo sezonas gali būti pigiausias nuo 2012 metų. Pavyzdžiui, kauniečiai už šilumą šį mėnesį moka net 27 proc. mažiau nei prieš metus, vilniečiai – penktadaliu, klaipėdiečiai – 13 proc.

Tačiau jeigu šios kadencijos Seimas priimtų pataisas, dėl kurių teisėtumo žodį tarti dar turėtų ir Konkurencijos taryba, ir kitos institucijos, tuomet centralizuota šiluma neišvengiamai pabrangtų.

Siūlo įvesti kvotas

Tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovų parengtose Šilumos ūkio įstatymo pataisose numatyta, kad šilumos gamintojai privalės užtikrinti, jog iš trečiųjų šalių atgabento biokuro dalis neviršytų 20 procentų. Kitaip grasinama didžiulėmis baudomis, siekiančiomis iki 10 proc. jų metinių pajamų.

Biokuro tiekėjus, kurie nuslėptų jo kilmės šalį, ketinama metams pašalinti iš biržos ir uždrausti sudaryti dvišalius sandorius.

Anot pataisų rengėjų, taip siekiama skatinti mūsų šalies biokuro gamintojų konkurencingumą ir užtikrinti balansą tarp jo gamybos Lietuvoje bei importo.

Tačiau kieno sąskaita? Jau net Seimo kanceliarijos Teisės departamentas įspėjo, kad greičiausiai susimokės visi, kurie naudoja centralizuotai tiekiamą šilumą.

„Kyla abejonių, ar, priėmus įstatymą, dėl siūlomų nustatyti ribojimų šilumos gamintojams įsigyti iš trečiųjų šalių galimai pigesnio biokuro nepadidėtų centralizuotai teikiamos šilumos kaina, taip pat ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka vartotojų interesus“, – teigiama šio departamento išvadoje.

Kainos smarkiai pakiltų

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) dėl šių pataisų jau kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydama atlikti įstatymo projekto ekspertizę.

Įdomu tai, kad projekto rengėjai su šilumininkais, atrodo, neketino net diskutuoti: aiškinamajame rašte nurodyta, kad rengiant pataisas buvo konsultuojamasi tik su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, biokuro biržos operatoriumi „Baltpool“ bei asociacija „Litbioma“.

Pastaroji vienija šalies biokuro ir biomasės gamintojus, kuriems iš tiesų nėra lengva išgyventi dėl gerokai pigesnės žaliavos, atkeliaujančios iš Baltarusijos.

LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius nedviprasmiškai įspėjo, jog įvedus tokius apribojimus už šilumą teks mokėti gerokai daugiau.

„Biokuro kaina sudaro 40–60 procentų galutinės šilumos kainos. Apribojus jo importą, žaliavos kainos pakiltų iki Latvijos ar Estijos lygio, o ten jos dabar yra 1,5–2 kartus didesnės nei pas mus. Todėl neišvengiamai pabrangtų ir šiluma.

Kita vertus, baltarusiška žaliava itin kokybiška, nes jie dėl parazitų kerta miškus ir veža smulkintą medieną, o ne šakas ar krūmus. Naudojant tokią reikia kur kas rečiau valyti šilumos gamybos įrenginius, nei deginant prasčiausios klasės vietinį biokurą“, – aiškino V.Lukoševičius.

Jau surado užtarėjų

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje ribojimų šalininkai sulaukė ir užtarėjų. Antai bendrovės „Ignitis grupė“ Šilumos ir elektros sprendimų departamento vadovas Nerijus Rasburskis svarstė, kad pigiu importu negalima žlugdyti lietuviškų biokuro ruošos įmonių.

Tiesa, „Ignitis grupė“ didele biokuro vartotoja taps dar negreitai, nes dėl nutrauktos sutarties su Lenkijos „Rafako“ kompanija įstrigo biokuro įrenginių statyba Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ). Užtat pastaroji jau bandomuoju režimu pradėjo deginti atliekas.

VKJ lapkričio aukcione net tapo pigiausiu sostinės tiekėju, pasiūliusi mažiausią kainą už šilumą. Tik neaišku, ar ilgam.

Mat pradėjusi veikti Kauno kogeneracinė jėgainė, kurią „Ignitis grupė“ valdo kartu su „Fortum Lietuva“, kurį laiką irgi pardavinėjo šilumą pigiausiai.

Tačiau pastaruoju metu padėtis smarkiai pasikeitė – lapkričio aukcione Kauno atliekų degintojai užėmė vos 8 vietą iš 13 šilumos tiekėjų. Klaipėdoje tuo pačiu besiverčianti „Fortum Lietuva“ jėgainė išvis liko paskutinė pagal siūlomą kainą.

„Tokios pataisos, kurios siūlomos Seime, atliekų degintojams labai naudingos. Jiems reikia parduoti savo gaminamą šilumą, o kuo biokuras bus brangesnis, tuo „Ignitis grupei“ ir „Fortum“ bus lengviau laimėti akcionus“, – aiškino Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas V.Lukoševičius.

Naudinga ir dujininkams

Jei įstatymo projektui bus pritarta, o šilumos kainos dėl to pradės kilti, gali smarkiai atsigauti ir dujų tiekėjai. Juolab kad gamtinės dujos ilgokai pigo ir tik pastaruoju metu po truputį brangsta.

„Tokius ribojimus suprantu, tai yra vietos biokuro rinkos gelbėjimas. Bet tuo pat metu reikia stebėti, kad apsisaugotume nuo iškastinio kuro naudojimo. Juk galbūt susidarys tokia situacija, kad bus pigiau deginti dujas“, – įspėjo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius.

Anot jo, panašiai šių metų rugpjūtį buvo atsitikę Rygoje, kur dujas imta naudoti dėl mažesnės nei biokuro kainos.

„Įvedus ribojimus importuojamam biokurui taptų lengviau kvėpuoti ir dujininkams, ir atliekų degintojams. Didžiausia bėda yra tai, kad pas mus niekaip nesiryžtama įvesti tokioms žaliavoms aplinkosauginių mokesčių, kaip yra kitose šalyse“, – sakė M.Nagevičius.

Išeitis – kitokia parama

Kaip tokį projektą vertina rinkos operatorius „Baltpool“? Kaip sakė šios biržos prekybos biokuru vadovas Vaidotas Jonutis, dalyvavęs diskusijose dėl šio įstatymo, gerai nebus nei jį priėmus, nei atmetus.

„Mums nesiseka, kai negalime kontroliuoti pasiūlos kiekio – taip buvo su dujomis, taip yra su biokuru. O kai tai daro kita valstybė, man asmeniškai nepatinka.

Todėl tai, kas siūloma Seime, nėra pats blogiausias variantas, nors reikėtų sukurti kontrolės sistemą, kad išvengtume kontrabandos. Tačiau taip, įvedus ribojimus šilumos kaina pakils“, – aiškino V.Jonutis.

Tuo metu LŠTA prezidentas V.Lukoševičius siūlė kitokią išeitį – tikslinę pagalbą biokuro ruošos įmonėms.

„Žinome, kad daugelis jų verčiasi sunkiai, todėl būtų galima pritaikyti mokesčių lengvatas, padengti paskolų palūkanas ar suteikti kitokią paramą. Tačiau jokiu būdu ne kelti bendrą kainų lygį, kaip dabar planuojama“, – sakė asociacijos vadovas.

Biokuro ir šildymo kainos – susijusios

Metai (spalio mėn.) Biokuro kaina Šilumos kaina

(Eur/tne*) (ct/kWh)

2017 148,75 4,70

2018 192,94 4,94

2019 136,07 4,31

2020 104,55 3,66

*tne –tona naftos ekvivalento, pateikiamos kainos Vilniaus apskrityje

Šaltinis: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir „Baltpool“

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.