„Suprantu, kad intencija diferencijuoti minimalų mėnesio atlyginimą pagal amžių yra nukreipta į tai, kad būtų sudarytos lengvesnės įsidarbinimo sąlygos jaunesnio amžiaus žmonėms, bet tai neturi tapti instrumentu dirbtinai nustatyti mažesnio lygio atlyginimus jaunimui“, – trečiadienį sakė Gitanas Nausėda.
Jo teigimu, MMA dydis turėtų būti suderintas su neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimu.
„Aš už tai, kad aktyviai reguliuotume minimalų mėnesio atlyginimą, darytume tai ne izoliuotai kreipdami dėmesį tik į pačią minimalią algą, bet kad derintume šio instrumento taikymą su tokiais dalykais, kaip neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas ir tada, manau, pasieksime gerą rezultatą ir be papildomo minimalios algos reguliavimo komplikavimo“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda norėtų, kad jau kitais metais būtų labiau didinamas neapmokestinamas pajamų dydis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis antradienį Trišalėje taryboje sakė, kad dalis Europos šalių – Danija, Olandija, Jungtinė Karalystė ir Airija – MMA skirsto pagal amžiaus grupes – jaunimui iki 25 metų dėl patirties stokos bei mokymosi mokama mažesnė MMA. Anot jo, tai padeda jaunimą labiau įtraukti į darbo rinką.
Tuo metu studentų, profesinių sąjungų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teigia nepalaikantys tokios idėjos, nes tai diskriminuotų jaunimą.
Tikisi mokestinių lengvatų naikinimo klausimo
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad mokestinių lengvatų naikinimo klausimas turėtų būti išsamiai apsvarstytas dar šiais metais.
„Viena galimybių (didinti biudžeto pajamas – ELTA) – mokestinių lengvatų ir išlygų naikinimas. Nors, žinoma, politinė situacija tokia, kad senoji Vyriausybė pateikia biudžeto projektą, o jį tvirtinti turės naujoji Vyriausybė, tačiau esminių pertvarkų atlikti turės labai mažai laiko. Nepaisant to, norime, kad šis klausimas būtų nuodugniai apsvarstytas. Tikimės, kad šiuo klausimu pavyks surasti kompromisą dar šiais metais.
Jei tai nepavyks padaryti, aš manau, kad klausimas yra tiek aktualus, akivaizdžiai matomas ir jaučiamas daugybę metų, į jį pirštu beda ir mūsų ekonomistai, kad prie šito klausimo mes tikrai sugrįšime ir, tikiuosi, išspręsime jau svarstydami 2022 metų biudžetą“, – Prezidentūroje teigė G. Nausėda.
Vis dėlto prezidentas pakartojo, kad mokestinės naštos didinimas nėra jo prioritetas, o biudžeto pajamas būtų galima padidinti priemonėmis, kurios ištrauktų lėšas iš šešėlio.
„Šešėlinė ekonomika, tokie dalykai, kaip Statybininko kortelės taikymas, e-tollingo sistema, jau pradedu vardinti detales, tačiau tai taip pat yra tinkami papildomi mūsų biudžeto šaltiniai. Jei susidaro įspūdis, kad norime pradėti nuo mokesčių naštos didinimo, tai šitą paneigiau tiek savo kadencijos pradžioje, tiek galiu pakartoti tą patį – tai tikrai nėra prioritetas didinti mokesčius ir tokiu primityviu būdu didinti viešųjų pajamų ir BVP santykį Lietuvoje. Tai nėra tas kelias, nes eidami šiuo keliu nukentėsime visi, galimas dalykas, kad viešųjų pajamų turėsime net santykinai mažiau, jei tai darysime verslo ir gyventojų sąskaita“, – kalbėjo prezidentas.
Užmokestis regionuose
Prezidentas Gitanas Nausėda savo kalboje, pristatydamas gerovės Lietuvos viziją, pabrėžė būtinybę kovoti su gyventojų pajamų nelygybe.
„Apie teisingesnę valstybę ir visuomenę galėtume kalbėti, jei santykis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamų sumažėtų bent iki 5 kartų. Siekiant šio tikslo, pirmas tikslas bus užtikrinti, kad koronaviruso pandemija neturėtų ilgalaikio neigiamo poveikio socialinei atskirčiai ir skurdui.
Taip pat turėsime pasirūpinti senyvo amžiaus asmenimis, nes apie visuomenės gerovę galima spręsti pagal tai, kaip ji elgiasi su savo senjorais. Pensijos turi būti didinamos sparčiau, kad jų lygis atitiktų Vakarų Europos standartus. Todėl teikiau – ir teiksiu ateityje – būtinus įstatymų pakeitimus“, – Prezidentūroje kalbėjo G. Nausėda.
Anot prezidento, vienas prioritetų ekonomikoje turėtų būti išmanesnė kova su šešėliu.
„Taip pat turime siekti ekonomikos pertvarkos, kurti didesnę pridėtinę vertę ir siekti, kad Lietuvos žmonių darbo užmokestis vytųsi gerovės valstybių lygį. Mums būtina ir teisingesnė mokesčių sistema be nepagrįstų apmokestinimo netolygumų ir mokestinių išlygų. Vienu prioritetų turime laikyti išmanesnę kovą su šešėliu, sekinančiu valstybės finansinius išteklius“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda taip pat išsakė siekį, kad regionuose vidutinis darbo užmokestis siektų bent 85 proc. Vilniaus regiono lygio.
„Privalome užtikrinti veiksmingą regioninę politiką, kuri mažintų regionų atskirtį, taigi ir spaudimą žmonėms geresnio gyvenimo ieškoti sostinėje – arba užsienyje. To nepavyks pasiekti be stiprių ir savarankiškų savivaldybių. Kartu su savo komanda ir kitomis Lietuvos valdžios institucijomis siekiu, kad šalies regionuose vidutinis darbo užmokestis pasiektų ne mažiau 85 proc. sostinės regiono lygio“, – sakė jis.
