Nematomi, bet įtakingi – minta mokesčių lengvatomis

Savaitgalį įvykę Seimo rinkimai vietos staigmenoms nepaliko – nepartinės Ingridos Šimonytės vedami konservatoriai formuos Vyriausybę. Tačiau mokesčių specialistai neabejoja – kas tai bepadarytų, didžiausią įtaką mokesčių politikai vis tiek turės Seimo ūkininkų grupė.

Kone kiekviename teisės akte, numatančiame, kas ir kokius turi mokėti mokesčius, yra numatyta lengvatų ūkininkams.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Kone kiekviename teisės akte, numatančiame, kas ir kokius turi mokėti mokesčius, yra numatyta lengvatų ūkininkams.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audronė Urvelytė

Oct 28, 2020, 12:34 PM, atnaujinta Oct 28, 2020, 12:52 PM

Balsuodavo vieningai 

Nuo arenos besitraukiančiame Seime teisės aktų leidyba vertėsi 21 ūkininkaujantis parlamentaras. Tačiau savo kiekybinį trūkumą ši oficialiai neįvardinta, bet įtakinga „ūkininkų frakcija“ atsverdavo vieningu balsavimu. Ją bendri interesai susaistė tvirčiau, nei mafiją saisto tylėjimo įžadai.

Šiai frakcijai priklausė ne tik eiliniai parlamentarai, bet ir svarų balsą partijose turintys Seimo nariai, pavyzdžiui, konservatorius Kazys Starkevičius bei socdarbietis Petras Čimbaras, – K.Starkevičius darbuosis ir naujajame Seime.

Valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio pavardę, kaip ir „Agrokoncerno“ pavadinimą, tikėtina, buvo įsidėmėję visi rinkėjai.

„Laisvės ir teisingumo“ kandidatų sąrašo viršūnėje buvęs Remigijus Žemaitaitis vienintelis iš šios partijos pateko į naująjį Seimą. Jis taip pat yra ūkininkas, Darbo partijos sąrašo vedlys profesorius Vigilijus Jukna – irgi žemės ūkio žmogus.

Taigi vieningoji „ūkininkų frakcija“ išliko, ir bet kokios kalbos apie tai, jog būtina panaikinti ūkininkams taikomas mokesčių lengvatas, gali taip ir likti tik kalbomis.

Lengvatų aruodai

O jų yra gausybė. Kone kiekviename teisės akte, numatančiame, kas ir kokius turi mokėti mokesčius, yra numatyta lengvatų ūkininkams.

Šiuo metu ūkininkai gauna niekaip neapmokestinamas tiesiogines ES išmokas už dirbamos žemės plotus – tokių išmokų negauna jokia kita ūkio veikla besiverčiantys žmonės.

Ūkininkams taikomos įvairios mokestinės lengvatos, susijusios su gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), įmokomis „Sodrai“, mokesčiu už aplinkos teršimą. Pagal individualią veiklą dirbantiems ūkininkams GPM apskritai yra ypač mažas.

Ūkininkai naudojasi akcizų lengvata dyzelinui, taip pat nekilnojamojo turto mokesčio lengvata.

Jie gauna pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, PVM lengvatų importui, taip pat lengvatų mokesčiams už elektrą bei požeminį vandenį.

Štai todėl ir kyla klausimas, kiek dėl stambiųjų ūkininkų teisės į šias lengvatas valstybės biudžetas praranda pajamų.

Biudžetas praranda milijonus

Kam valstybė galėtų panaudoti tuos pinigus, jeigu ūkininkai juos mokėtų taip, kaip moka mokytojai, gydytojai, ugniagesiai ir kitų profesijų žmonės? Juk visuomenė nėra akla. Žmonės gerai mato, kad valdžia nei mokytojams, nei medikams neskiria reikiamo dėmesio ir kad jų darbas nėra deramai vertinamas.

Tuo tarpu stambieji ūkininkai tikrai neskursta. Pavyzdžiui, vien tik Ramūno Karbauskio, kuris politiku uždarbiauja Seime, deklaracijoje nurodytos bendros pajamos pernai siekė 16,43 mln. eurų.

Iš jų pajamos už individualią veiklą (dažnas ūkininkas būtent taip įregistruoja savo verslą) siekė 3,46 mln. eurų. Už jas R.Karbauskis turės susimokėti tik 10,4 proc. tarifą.

Likusios pajamos siekia kone 13 mln. eurų. Jeigu šis Seimo narys būtų mokytojas, gydytojas, ugniagesys, vien GPM sudarytų apie 2,6 mln. eurų. Kartu su įmokomis „Sodrai“ bei PSD mokesčiai iš viso siektų 5,13 mln. eurų. Tačiau, pasinaudojęs lengvatomis, R.Karbauskis pernai mokesčiams teskyrė 1,72 mln. eurų.

Praverstų ir mokykloms

Kam būtų galima panaudoti tuos 3,4 mln. eurų, kuriuos sutaupė turtingiausias Seimo ūkininkas? Už tiek pinigų būtų galima 22 kartus išasfaltuoti tą nelemtą keliuką iki ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio namo, dėl kurio tai užgęsta, tai vėl įsiliepsnoja skandalai.

O jei rimčiau? Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė mokykloms atnaujinti iš viso yra skyrusi per 16 mln. eurų. Taigi vieno Seimo nario mokestiniu indėliu būtų galima kone trečdaliu padidinti švietimo infrastruktūros finansavimą didžiausiame Lietuvos mieste.

Skurdesniems regionams tokia pinigų suma apskritai tėra svajonė. Pavyzdžiui, Tauragės rajono švietimo biudžetas, įskaičiuojant viską – atlyginimus mokytojams, mokyklų išlaikymą ir priežiūrą, išlaidas moksleivių ugdymui – sudaro 8,8 mln. eurų. Vadinasi, maždaug du penktadalius šios sumos būtų galima padengti iš vieno Seimo nario sutaupytų mokesčių.

O kur dar kitų ūkininkaujančių Seimo narių mokesčiai bei stambiausių Lietuvos ūkininkų, kurie naudojasi tokiomis pačiomis lengvatomis?

Taip į žemę užkasami milijonai, kurie virsta milijardais. O jeigu dar būtų pridėtos ne mažesnės išlaidos, kurios atitenka „betonizacijai“ – ji nei atnaujina šalies infrastruktūrą, nei prisideda prie jos gerovės – pinigų sumos tampa kosminės.

Praranda kūrėjus

Ir šios finansinės bakchanalijos fone Seime toliau stringa bet kokie bandymai susigrąžinti į Lietuvą užsienyje besidarbuojančius protingus, talentingus, sumanius žmones ir kapitalą, imtis vadinamosios talentų vizų programos, kuri padėtų prisikviesti į šalį ypač kūrybiškus ir verslius žmones. Savo ruožtu paskui save jie atveda investicijas.

Šiems sumanymams įgyvendinti reikalingos sąnaudos būtų padengtos iš tų pinigų, kurie kasmet padovanojami vienai privilegijuotai socialinei – stambiųjų ūkininkų grupei, kuri absoliučiai nesuinteresuota jokiu kokybiniu šalies pokyčiu – jos virsmu į aukštos pridėtinės vertės kūrimo valstybę.

Taip bus ir toliau, kol Seime viską, kas siūloma pažangaus ir modernaus, blokuos neformali, tačiau įtakinga ir godi frakcija.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.