Pradėjus veikti Astravo AE, lietuviai puolė pirkti dozimetrus: ekspertai tikina, kad jie paprastam žmogui nenaudingi

Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus – prietaisus, gebančius nuolat matuoti radiacijos lygį aplinkoje ir perspėti gyventojus, kada spinduliuotės lygis peržengia nustatytą ribą. Tuo metu Radiacinės saugos centro atstovai teigia, jog Lietuvos atsakingos institucijos nuolat stebi ankstyvojo perspėjimo stočių rodmenis ir jeigu jie pakistų, gyventojai tikrai būtų apie tai informuoti.

Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>Š.Jasiukevičiaus nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>Š.Jasiukevičiaus nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>Š.Jasiukevičiaus nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>Š.Jasiukevičiaus nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>Š.Jasiukevičiaus nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>Š.Jasiukevičiaus nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei lietuviai suskubo pirkti dozimetrus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Nov 11, 2020, 10:01 AM, atnaujinta Nov 11, 2020, 12:36 PM

Išpirko per kelias valandas

„Gyventojus pirkti dozimetrus paskatino pastaruoju metu sklindanti informacija apie nesaugią radiologinę aplinką. Jei kažkas atsitiks, turėdami tokius prietaisus gyventojai greitai galės apie tai sužinoti ir skubėti evakuotis“, – įsitikinęs dozimetrais prekiaujantis „Praeities žvalgo“ atstovas Šarūnas Jasiukevičius.

Šiuo metu jis skaičiuoja pardavęs apie 40–50 šių prietaisų. „Iš pradžių atsivežiau mažą partiją pabandymui, tai ją išvis išpirko per kelias valandas, o paskui didesnę – 20 dozimetrų, kuriuos išpirko per pusantros paros“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo Š.Jasiukevičius.

Pasak jo, nusipirktą dozimetrą galima saugiai pasidėti kur tik nori. „Jo baterija veikia vienerius metus ir jei radiacinis fonas viršija nustatytą normą, įsijungia signalizacija. O šiaip jo galima net ir netikrinti, tik kas pusę metų pasižiūrėti, ar dar veikia baterija“, – apie dozimetrų naudojimą pasakojo prekiautojas.

„Metų pradžioje Černobylio zonoje buvo didžiausi gaisrai Černobylio zonos istorijoje, o mūsų Radiacinės saugos centras informaciją ėmė iš Černobylio zonos administracijos, kurios teikiama informacija, švelniai tariant, prasilenkė su realybe. Tad, nors visi žmonės ir sėdėjo ramiai, bet tas pavojus buvo – gerai, kad iki Lietuvos to radiacijos debesies neatpūtė.

Paskui kitas atvejis buvo, kai iš Rusijos atėjo kažkoks radioaktyvus debesėlis, apie kurį mūsų Radiacinės saugos centras sužinojo tik tada, kai apie tai paskelbė užsienio žiniasklaida.

Tad ta mūsų ankstyvojo įspėjimo sistema nėra labai patikima, bet, kita vertus, net jei ji ir veiktų patikimai, informaciją valstybinės įstaigos perduoda tik tada, kai ja būna įsitikinę 100 proc., todėl irgi sugaišta šiek tiek laiko“, – atkreipė dėmesį Š.Jasiukevičius.

Specializuotus matavimo prietaisus parduodančios UAB „Saugus pasaulis“ matavimo prietaisų specialistas Tomas Kairys padidėjusio susidomėjimo dozimetrais sako nepastebintis. „Jie tokie pat, kaip ir anksčiau.

Užklausų šiek tiek padaugėjo, tačiau jų, ypač susijusių su visokiais matuokliais, visada būna. Ir jais daugiau domisi norintys su mumis bendradarbiauti – įvairių elektroninių parduotuvių atstovai nori gauti pelno dalį už tai, kad savo parduotuvėse platins mūsų prietaisus“, – pasakojo jis.

Anot T.Kairio, labai daug kas priklauso nuo viešojoje erdvėje sklandančios informacijos apie radiaciją. „Kai tos informacijos padaugėja, atsiranda daugiau ir užklausų – žmonės ima rašyti, skambinti ir domėtis prietaisų kainomis, klausia, ar galima juos išsinuomoti“, – pastebėjo jis.

Gali be reikalo sukelti paniką

Radiacinės saugos centro (RSC) laikinoji vadovė Ramunė Stasiūnaitienė portalui lrytas.lt sakė, kad paprastam žmogui dozimetras nereikalingas ir nenaudingas. Mat norint, kad prietaisas tiksliai matuotų ir teisingai rodytų duomenis, jį atitinkamais laiko tarpais reikia kalibruoti, be to, dar reikia išmanyti jo rodomus duomenis.

„Iš savo patirties žinome, kad tuos duomenis galima interpretuoti įvairiai ir be reikalo sukelti paniką. Lietuvos atsakingos institucijos nuolat stebi ankstyvojo perspėjimo stočių rodmenis ir jeigu jie pakistų, gyventojai tikrai būtų apie tai informuoti“, – ramino ji.

R.Stasiūnaitienė priminė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra prašęs, jog gyventojai apsilankytų jų tinklalapyje lt72.lt, kuriame ras visą informaciją, kaip elgtis Astravo atominės elektrinės avarijos atveju.

„Jei lietuviai gautų informaciją, kad kaimyninėje šalyje įvyko avarija, pirmiausia jie turėtų eiti į namus, gyvenantys kaime žmonės turėtų užsidaryti šulinius, į tvartus suvesti gyvulius, užsandarinti langus, išjungti ventiliacines sistemas, įsijungti radiją arba televiziją ir klausytis nurodymų, ką reikia daryti.

Kadangi numatoma, kad iš 30 km zonos, esančios aplink elektrinę, sunkios avarijos atveju gyventojams gali tekti evakuotis, todėl, kaip ir kiekvieno ekstremalaus įvykio metu, žmonėms reikėtų pasirūpinti ilgai negendančiais maisto produktais, turėti geriamojo vandens, ir, svarbiausia, asmens dokumentus ir vaistus, kuriuos jie vartoja.

O siekiant išvengti radioaktyviojo užterštumo patartina turėti vienkartines kaukes, kurias dabar naudojame ir koronaviruso pandemijos metu, ir vienkartinius paprastus kostiumus – reikėtų nusipirkti jų keletą, kad galėtų juos pasikeisti, tiems, kas vaikščios po lauką.

Juk dauguma gyvenančių aplink elektrinę 30 km spinduliu yra kaimo gyventojai, kuriems labai svarbu pasirūpinti savo turtu, tad jie tikrai nepaliks savo gyvulių likimo valiai, o eis juos parsivesti“, – patarė RSC laikinoji vadovė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.