I.Žilienė sako, kad Lietuvai nutraukus prekybą baltarusiška elektra, dalis Astrave pagamintos elektros Lietuvoje jau buvo paversta pinigais, tik neaišku, kiek tiksliai.
„Šiai dienai, kadangi nėra nei sertifikatų sistemos, kur būtų galima įsitikinti, kokia yra ta elektros energija, tai realiai, taip – jau šiai dienai vartotojai kažkuria dalimi sumokėjo už Baltarusijoje pagamintą elektrą“, – BNS sakė I.Žilienė.
Anot jos, Baltarusijoje pagaminta elektra, kuri į Lietuvą fiziškai teka dėl rinkos deficito, faktiškai yra suprekiaujama biržoje Latvijoje.
„Visa elektra atiteka per Baltarusijos-Lietuvos jungtį. Vadinasi, fiziškai elektra pateko iš Baltarusijos, iš Rusijos nepateko, ir tas fizinis elektros energijos srautas ir yra suprekiaujamas Latvijoje.
Elektros energija, kuri pateko iš Baltarusijos, yra paverčiama tikrais pinigais, už kuriuos sumoka Lietuvos vartotojai“, – aiškino VERT pirmininkė.
Jos teigimu, faktiniai duomenys rodo, kad Latvija ir Estija po Astravo AE paleidimo dalį iš Rusijos importuotos elektros eksportavo atgal į Rusiją, nes joms jos nereikia.
Todėl, pasak VERT pirmininkės, pralaidumus prekybai iš Rusijos į Latviją ir Estiją, kur didžiąją dalį elektros poreikio užtikrina vietinė gamyba, reikia išduoti tik tokiai apimčiai, kiek jos reikia suvartoti Latvijai ir Estijai. Tokiu pat principu dabar prekiaujama tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus srities.
„Jeigu fizinis srautas eina per Latvijos, Estijos, Rusijos jungtis į Latviją ir Estiją, tai tokiam fiziniam srautui reikia išduoti pralaidumus prekybai. Tiek, kiek iš Rusijos atiteka elektros energijos į Latviją ir Estiją“, – pabrėžė I. Žilienė.
Pasak jos, nors Latvijos ir Estijos reguliuotojai jau yra patvirtinę naują prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką ir laiko ją galiojančia, VERT šiuo metu nemato galimybės šią metodiką patvirtinti.
„Mes nematome jokių galimybių jos tvirtinti, nes nėra išpildyta nė viena sąlyga – nei pralaidumai sumažinti, nei yra numatytas Lietuvos infrastruktūros eliminavimas, skaičiuojat pralaidumus prekybai su Rusija, nei sukurta sertifikatų sistema“ – teigė I. Žilienė.
