Įspėja, kad po antros koronaviruso bangos saldu nebus: laukia niūrios komplikacijos ekonomikai

Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – praėjusią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.

 Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>lrytas.lt koliažas
 Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>lrytas.lt koliažas
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>T.Bauro nuotr.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>T.Bauro nuotr.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>D.Umbraso nuotr.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>D.Umbraso nuotr.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>Druskininkų savivaldybės nuotr.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>Druskininkų savivaldybės nuotr.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>V.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>V.
pinigai pašalpa išmoka atlyginimas pensija pinigas moneta monetos minimumas arbatpinigiai santaupos išmokos piniginė<br>T.Bauro nuotr.
pinigai pašalpa išmoka atlyginimas pensija pinigas moneta monetos minimumas arbatpinigiai santaupos išmokos piniginė<br>T.Bauro nuotr.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Antroji pandemijos banga verslui grasina dar didesniais ekonominiais nuostoliais: apie masinius atleidimus pranešė „Eglės sanatorija“, tačiau auga ne tik atleidžiamų, bet ir prastovose esančių darbuotojų skaičius – šią savaitę prastovose buvo apie 36 tūkst. darbuotojų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Janulevičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
V.Janulevičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
D.Kreivys.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Kreivys.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Žinių radijas

Nov 23, 2020, 8:29 AM, atnaujinta Nov 23, 2020, 8:46 AM

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir kandidatas į energetikos ministrus Dainius Kreivys Žinių radijo laidoje atsakė, kokio antrosios bangos poveikio ekonomikai tikėtis, kodėl valstybės parama verslui turėtų būti svarbi kiekvienam piliečiui bei kodėl kurortiniai viešbučiai, vasarą mušę užimtumo rekordus, pasirenka atleisti savo darbuotojus.

Kam užteks valstybės pinigų?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento V.Janulevičiaus teigimu, antroji koronaviruso banga verslui bus skausmingesnė nei pirmoji – nepaisant ilgų kalbų apie pasiruošimą jai.

„Jei atvejų mažės, situacija bus panaši kaip pavasarį. Apie pasiruošimą iš anksto mes kalbėjome ne kartą – antra banga statistiškai visada būna didesnė, logiškai turėtų būti ir skausmingesnė.

Tačiau optimistiškai nuteikia dviejų vakcinos gamintojų rezultatai, vis dėlto, manyčiau, kad šis laikotarpis ekonomiškai bus sunkesnis. Bet viskas susiję su viruso plitimu“, – laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo V.Janulevičius.

Kandidatas į energetikos ministrus, konservatorius D.Kreivys antrina, jog verslui lengva nebus: antra banga būna ir stipresnė, ir platesnė, o komplikacijos tiek sveikatai, tiek ekonomikai bus ne mažesnės nei pirmosios bangos metu.

„Tačiau jau pasimokėme iš pirmos bangos, dalis priemonių jau išbandyta, žinome, kas veikia, kas neveikia. Per vasarą tas roges reikėjo paruošti geriau: tai, ką išbandėme pavasarį, pasiliko, o progreso per vasarą, ruošiantis antrajai bangai, kaip ir nebuvo.

Kalbant apie antrąją bangą, turėtų būti žymiai tikslingiau padedama sektoriams, kurie labiausiai nukentėjo. Viešbučiams, turizmui, viešajam maitinimui, renginių organizavimui, tiems sektoriams, kurie patirs didžiausius smūgius, turi būti paruoštos specifinės priemonės. Jos jau turėjo būti paruoštos ir skelbiamos, kad įmonės jaustųsi drąsiau ir atleistų mažiau žmonių“, – teigė D.Kreivys.

Anot jo, naujosios valdžios požiūris į pagalbos priemones bus sektorinis, atsižvelgiant į nukentėjimo laipsnį, o priemonių intensyvumas bus tuo didesnis, kuo pagalba išlaikyti darbo vietas yra reikalingesnė.

„Jeigu kalbame apie prastovų kompensavimą, jis gali būti iki 100 proc. tam verslui, kuris yra sustojęs ir kuris praktiškai neturi pajamų. Taip pat svarstomas sumokėtų mokesčių kompensavimas už praeitus metus labiausiai nukentėjusiems sektoriams“, – kalbėjo D.Kreivys.

Anksčiau Žinių radijo laidoje dalyvavusi kandidatė į premjero postą Ingrida Šimonytė išsakė mintį, jog papildomam pensijų indeksavimui, prezidento pasiūlytai kelių papildomų eurų eilutei, biudžete pinigų nenumatyta. Tad ar užteks pinigų ekonomikos gelbėjimui?

„Priemonės turės būti adekvačios rizikoms. Jei yra rizika, kad nemažai verslo užsidarys, kils atleidimų banga, reikia sverti išmokų lygį ir paramos lygį“, – atsakė D.Kreivys.

Turėjo laiko sukaupti „lašinukus“?

Vis gi dalis visuomenės valstybės paramą verslams vertina be entuziazmo: tikina, jog verslai daugybę metų veikė pelningai, turėjo laiko sukaupti „lašinukus“, išsimokėjo sau dividendus, o dabar mokesčių mokėtojai jį turi gelbėti.

V.Janulevičius pažymi, jog verslas – vienas didžiausių darbdavių, verslininkai prisiima atsakomybę už daugybę darbuotojų.

„Suprantu žmones, kurie nėra versle ir jiems atrodo, kad verslas visada turi pinigų, yra amoralus ir tik skaičiuoja pinigus. Tačiau reikia suprasti, kad verslas – vienas didžiausių darbdavių, ir ta atsakomybė, kurią prisiima verslininkai, yra didžiulė. Kažin, ar žmogus, dirbdamas samdomą darbą, išgyvena tiek, kiek kiekvienas verslininkas.

Jei iš pradžių verslininkas pasiėmė paskolą, investavo pinigus, o dabar jo verslas sustojo, tačiau jis turi 400 darbuotojų, ar norime tuos žmones paleisti į gatvę ir kad jie dvejus metus nesusirastų darbo, ar geriau šį trumpą periodą padedame verslui išlaikyti darbuotojus, ir jis toliau važiuoja ir moka mokesčius?

Svarbu įvertinti, kokią atsakomybę prisiima verslas, ir kieno pinigus valdžia dalija – jie juk nenukritę iš dangaus, jie ateina iš verslo sumokėtų mokesčių“, – kalbėjo V.Janulevičius.

Fiksavo rekordinį užimtumą

Praėjusį pirmadienį „Eglės“ sanatorija pranešė apie 356 darbuotojų atleidimą, kitų viešbučių atstovai taip pat vis garsiau kalba apie didesnės valstybės pagalbos poreikį. Ar dabartinė situacija rodo, kad artėja atleidimų bumas, o verslas antrajai bangai vis dėlto nepasiruošė?

„Viešbučių sektorius, kelionių agentūros, aviacija, be abejo, kenčia labiausiai, ir ten atleidimų jau dabar yra labai daug. Tačiau prieš tris savaites teko viešėti Druskininkuose ir išsinuomoti kambarį buvo praktiškai neįmanoma. Kelios sanatorijos puikiai dirba, kitos turi problematiškesnį atvejį. Faktas, jog turizmo sektorių remti reikia labiausiai“, – tikino V.Janulevičius.

Anot D.Kreivio, „Eglės“ sanatorija – iškalbingas pavyzdys, įrodantis, kad pagalbos priemonės, numatytos turizmui, yra apverktinos ir neveikia, o jeigu tai nebus sprendžiama, laukia didelės problemos.

Konservatorius pabrėžė, jog iki karantino SPA paslaugas teikiantiems kurortų viešbučiams sekėsi gerai, tačiau sustabdžius SPA paslaugų teikimą šie verslai nebegali funkcionuoti.

„Iš vienos pusės kyla klausimas, ar žmonėms, dirbantiems šiame sektoriuje ir esantiems prastovose, tinka toks prastovų mechanizmas, kada kompensuojamas darbo užmokestis yra minimalus. Mano manymu, labiausiai nukentėjusių sektorių darbo užmokesčio kompensavimo lygis turi būti žymiai aukštesnis.

Be to, iš kur verslas gali paimti 10 ar 30 proc. papildomai prisidėti prie darbo užmokesčio fondo, jeigu jis neturi pajamų? Viešbučių, restoranų, renginių organizavimo paslaugų sektoriams, kurie yra sustabdyti, turėtų būti taikomos specifinės priemonės ir 100 proc. kompensuojamas darbo užmokestis“, – kalbėjo D.Kreivys.

Vis dėlto tame pačiame labiausiai nukentėjusiame sektoriuje gali būti visko: ir sveikesnių verslų, ir gyvenančių sunkiau, veikusių šešėlyje. Ar tikslinga teikti vienodas pagalbos priemones visam sektoriui?

Anot V.Janulevičiaus, norinčių pasinaudoti lengvata gali būti daug, todėl kiekviename sektoriuje įmones reikia vertinti individualiai, ir pagal apyvartos kritimą 30 proc., 70 proc. ar visu 90 proc. reikėtų reaguoti atitinkamai.

„O toliau reikia „skalpeliu“ ieškoti kiekvienam sektoriui skirtingų priemonių. Nes, pavyzdžiui, didelei pramonės įmonei 30 proc. apyvartos kritimas gali būti tragiškas, o galbūt mažos įmonės iš dviejų asmenų, kurios apyvarta krito 70 proc., bet gaunančios valstybės paskatą, situacija yra priešinga.

Tačiau 30 proc. atskaitos taškas yra teisingas. Priemonių intensyvumas su kiekvienu sektoriumi turėtų augti krintant apyvartai“, – kalbėjo V.Janulevičius.

Uždarbis verslų sąskaita?

Europos Komisija (EK) Lietuvai antradienį skyrė 300 mln. eurų paskolą darbo vietoms per koronaviruso pandemiją išsaugoti, pranešė EK. Iš viso pagal priemonę SURE Lietuva gaus per 600 mln. eurų paramą.

Finansų ministerijos teigimu, paskolą sudaro dvi dalys – penkerių metų trukmės 200 mln. eurų su nulinėmis palūkanomis ir 100 mln. eurų 30 metų trukmės su 0,3 proc. palūkanomis. Dar 302,3 mln. eurų paskola Lietuvą turėtų pasiekti kitų metų pirmąjį ketvirtį.

V.Janulevičiaus teigimu, svarbu, kad šiuo atveju valstybė šiomis paskolomis nemėgintų užsidirbti verslų sąskaita.

„Jeigu yra paskola, tai valstybė taip pat turi skolinti verslui – tai negali būti vien tik dotacija, tačiau ir palūkanos turi būti atitinkamos. Jei valstybė nori dar uždirbti, ką girdime iš daugelio fondų, apie 6 proc., 12 proc. palūkanas, arba gelbėjimo fondus su 15–17 proc., tai koks čia gelbėjimo fondas? Tokių palūkanų verslas niekada neišmokės ir negrąžins.

Jei valstybė skolinasi, ji turi atitinkamai perskolinti verslui, nepaisant to, kad yra sunkumai – negalima užsidirbti iš to, kas dabar vyksta. Kokių procentinių punktų palūkanomis ateina šie pinigai, panašiais punktais turi būti perskolinami. Žinoma, yra ir administraciniai kaštai – kažkiek palūkanos turi padidėti, tačiau nepradėti skolinti su 3–15 proc. palūkanomis, ką girdėjome per pirmąją bangą“, – pabrėžė V.Janulevičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?