Bankai keičia paslaugų krepšelių įkainius – kai kurie klientai mokės dukart daugiau Likti su grynaisiais taps labai brangu

Bankas išsyk dukart padidino paslaugų krepšelio kainą – nuo euro iki dviejų per mėnesį. Pasiteiravus, kodėl vienu ypu taip pašoko mokestis, atsakymo iš finansų įstaigos taip ir nesulaukta.

Bankai jau seniai nori mažinti operacijų grynaisiais skaičių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Bankai jau seniai nori mažinti operacijų grynaisiais skaičių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Bankai jau seniai nori mažinti operacijų grynaisiais skaičių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Bankai jau seniai nori mažinti operacijų grynaisiais skaičių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Bankai jau seniai nori mažinti operacijų grynaisiais skaičių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Bankai jau seniai nori mažinti operacijų grynaisiais skaičių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Bankai jau seniai nori mažinti operacijų grynaisiais skaičių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Bankai jau seniai nori mažinti operacijų grynaisiais skaičių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Bankai jau seniai nori mažinti operacijų grynaisiais skaičių.<br>T.Bauro nuotr.
Bankai jau seniai nori mažinti operacijų grynaisiais skaičių.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Dec 4, 2020, 6:02 AM, atnaujinta Dec 4, 2020, 4:39 PM

„Kas pasikeitė, kad padidėjo įkainiai? Pagerėjo paslaugos? Padidėjo paslaugų paketas? Gal buvo pažeistos kokios nors banko sutarties sąlygos? Ne. Niekas iš išvadintų priežasčių. Padidėjo, nes tiesiog taip užsinorėjo valdyba.

Padidėjo, nes sugalvojo, jog vėl laikas didinti nepalūkanines pajamas. Tiesiog taip, be jokios priežasties, vienašališkai bankai gali didinti įkainius ir mokesčius“, – „Luminor“ banko sprendimu padidinti mokesčius piktinosi portalui lrytas.lt parašęs skaitytojas.

Jis stebėjosi: kol vieni sunkmečiu bando padėti klientams, mažindami kainas, mokesčius ir panašiai, kitiems tai – metas nepagrįstai pasipelnyti. „Pažvelgus į bankų metinio grynojo pelno rodiklio eilutę, galima išsižioti iš nuostabos dėl jos dydžio. Tuomet kyla pagrįstas klausimas, ar bankai tikrai gali būti patikimi ir atsakingi partneriai“, – svarstė žmogus.

Kodėl taip pastebimai pasikeitė paslaugų krepšelio „Kasdienis“ kaina, nepaaiškino ir „Luminor“ banko viešųjų ryšių atstovė Indrė Baltrušaitienė.

Ji tik patikslino, kad iki rugsėjo 1-osios minėtas paslaugų krepšelis buvo apmokestintas 1,5 euro. Jam laikinai galiojo sąlyga, jog per kalendorinį mėnesį atlikus bent 15 atsiskaitymų su krepšeliu susieta mokėjimo kortele taikytas mažesnis vieno euro mėnesinis mokestis. Nuo rugsėjo mėnesio šis mokestis tapo dviem eurais ir nustojo galioti buvusi išlyga.

Anot I.Baltrušaitienės, paprastai „Luminor“ bankas įkainius peržiūri vieną kartą per metus, esant papildomiems reikalavimams ar neįprastoms situacijoms tai gali būti daroma ir dažniau, o kainos keičiamos atsižvelgiant į makroekonominę situaciją, globalias tendencijas, taip pat įkainiai gali būti peržiūrėti plečiant paslaugas arba diegiant naujus technologinius sprendimus.

Lietuvos bankas nustato pagrindinio paslaugų krepšelio kainą ir sudėtines dalis.

Pagal jį bankai ir kredito unijos privalo suteikti galimybę visas būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ne didesnę kainą kaip 1,52 euro, nepasiturintiems gyventojams – už 0,76 euro per mėnesį. Tiesa, nuo ateinančių metų sausio kaina kiek mažės – atitinkamai 1,45 euro ir 0,72 euro.

Be to, pagrindinis mokėjimo sąskaitos krepšelis papildytas momentinių mokėjimų paslauga.

Tad už minėtą sumą be jau momentinių mokėjimų paslaugos įeina sąskaitos atidarymas; el. bankininkystė; neribotas gautų mokėjimų eurais įskaitymas; neribotas grynųjų pinigų įmokėjimas kredito įstaigos parinktu būdu; mokėjimo kortelė ir mokėjimo operacijos kortele; ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį, įskaitant įmokas, el. sąskaitų apmokėjimą, pervedimus įstaigos viduje ir į kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, tiesioginio debeto operacijas; grynųjų pinigų išmokėjimas – ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį banko bankomatų tinkle ar kredito unijos parinktu būdu.

Klientams, kuriems to negana, už paslaugų krepšelius prisieina primokėti.

Planus turi 80 proc. klientų

Netrukus, nuo sausio 18 d., keisis ir kai kurių SEB banko paslaugų įkainiai. Banko Baltijos šalių kasdienės bankininkystės paslaugų vadovas Gintautas Giržadas portalui lrytas.lt perdavė, kad planų sudėtis ir mokesčiai nekeičiami, išskyrus planą „Standartas“, kurio įkainis mažėja (1,45 euro vietoj 1,5 euro).

„Paslaugų planais naudojasi 80 proc. aktyvių privačių mūsų banko klientų. Daugumai jų kai kurie pavieniai nuo sausio 18 d. įsigaliosiantys įkainių pokyčiai įtakos neturės.

Pavyzdžiui, keičiami tik debeto ir kredito kortelių, kurios nepriklauso paslaugų planui, naudojimo mokesčiai; pagal teisės aktus privalome žinoti į sąskaitas įnešamų grynųjų lėšų kilmę, todėl klientams bus taikomas grynųjų pinigų įmokėjimo bankomatuose limitas, tačiau, privačių klientų atveju, jis aktualus vos 0,1 proc. besinaudojančių paslauga“, – aiškino G.Giržadas.

Anot jo, peržiūrint įkainius norima paskatinti klientus naudotis nemokamais savitarnos kanalais ar savitarnos alternatyvomis paslaugai gauti.

Taip bankas siekia skirti konsultantų laiką ne techninėms operacijoms, o pridėtinę vertę kuriančioms finansų konsultacijoms būsto paskolų, lizingo, investavimo, kaupimo ateičiai ir kitų asmeninių ir įmonių finansų valdymo klausimais, kurių poreikis stipriai auga.

Pastarąjį kartą SEB banko paslaugų planų kainos keistos šių metų vasarį: tąkart mažėjo paslaugų planų „Sumanu“ ir „Sumanu plius“ mėnesio mokestis klientams, kurių nuolatinės pajamos nėra pervedamos į sąskaitą SEB banke.

Šie planai dabar atitinkamai kainuoja eurą ir 2,5 euro, anksčiau, jei nuolatinės pajamos nebuvo pervedamos į sąskaitą SEB banke, plano „Sumanu“ mėnesio mokestis buvo 1,8 euro, „Sumanu plius“ – 3 eurai.

Peržiūri kasmet

Nuo Naujųjų metų Šiaulių bankas koreguos paslaugų plano „Tradicinis Lojaliems/Senjorams“ kainą. Ji didės nuo 0,7 euro mėnesiui iki 0,8 euro.

Kaip lrytas.lt paaiškino banko kasdienės bankininkystės departamento direktorius Andrius Kamarauskas, kainodara keičiama atsižvelgiant į klientų elgseną, teisės aktų reikalavimus, įvertinus paslaugų teikimo kaštų pokyčius, naujų paslaugų paleidimą ir pan.

„Krepšelių kainų pokytis nėra susijęs su pagrindinio krepšelio paslaugų kainos keitimu“, – tikino pašnekovas.

Anot jo, Šiaulių banke krepšelių kainodara peržiūrima kiekvienais metais, bet pokyčiai daromi retai, ir jie – minimalūs, iki 0,1 euro.

Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius aiškino, kad bankas nuo pat paslaugų planų atsiradimo 2017 m. įkainių nekeitė nė karto. Tačiau nuo kitų metų vasario 1 d. šios finansų įtaigos klientams paslaugų krepšelių kainos vis dėlto keisis.

Tarp svarbesnių minimi šie:

keičiasi grynųjų pinigų eurais įmokėjimo ir išėmimo banko padaliniuose įkainiai: grynųjų pinigų įmokėjimas į savo sąskaitą kainuos 0,2 proc., min. 5 eurus (dabar 0,1 proc., min. 3 eurai), išėmimas – 2 proc., min. 5 eurus (dabar 1 proc., min. 3 eurai), o įmokėjimas į kito asmens sąskaitą – 0,4 proc., min. 5 eurus (dabar 0,3 proc., min. 3 eurai);

pasirinktame paslaugų plane nurodytas nemokamo grynų pinigų išėmimo „Swedbank“ bankomatuose mėnesio limitas lieka tokio pat dydžio. Išgryninus didesnę sumą, nei numatyta paslaugų plane, bus taikomas 0,5 proc. (dabar 0,4 proc.) mokestis;

sumažinta paslaugų plano „Patogu“, leidžiančio atlikti neribotą skaičių pinigų pervedimų eurais ir turėti neribotą nemokamų sąskaitų skaičių, kaina – jis pinga nuo 1,7 iki 1,3 euro per mėnesį;

paslaugų plano neturintiems klientams grynųjų pinigų išėmimas „Swedbank“ bankomate pradės kainuoti 0,5 proc. (min. 0,5 euro) nuo išgryninamos sumos.

maksimali grynųjų pinigų įmokėjimo „Swedbank“ bankomatuose suma su debeto kortelėmis bus 7,5 tūkst. eurų per kalendorinį mėnesį (dabar 10 tūkst. eurų).

„Nauji įkainiai atspindi ilgalaikį mūsų siekį skatinti el. paslaugų naudojimą, sudaryti patrauklesnes sąlygas perkantiems internetu visame pasaulyje bei įgyvendinti pinigų plovimo prevencijos reikalavimus“, – nurodo „Swedbank“.

Stabilus pajamų šaltinis

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys pastebi: tikriausiai turime įprasti gyventi su mažesniu grynųjų kiekiu, tik tas susitaikymas – pro sukąstus dantis, nes visada bus žmonių, kuriems grynieji tėra vienintelė galimybė pirkti. O likti prie grynųjų jiems taps labai brangu.

„Labai seniai besitęsianti tradicija, kad bankai nori atsikratyti grynųjų. Tačiau branginant grynųjų įnešimą į sąskaitą einama to link, kad žmonės bus linkę juos labai branginti ir į banką nebenešti. Dalis visuomenės per tai bus linkusi pasitraukti į šešėlinę ekonomiką“, – kalbėjo K.Kupšys.

Jis taip pat svarstė, jog gali būti, kad pastarąjį pusmetį smuko bankų pajamos, nes strigo kreditavimo reikalai, žmonės galbūt linkę mažiau skolintis, kai kurios bankinės paslaugos ir verslui, ir gyventojams tapo nebe tiek svarbios. Todėl bankai ieško, kaip atsigriebti per kasdienines paslaugas. „Bankams tai – stabilus pinigų šaltinis“, – apibendrino pašnekovas.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kaip JAV įvertino V. Putino provokaciją perbraižyti sienas?