Beje, naujausias Europos Centrinio Banko (ECB) tyrimas rodo, kad tiek Lietuvoje, tiek ir visoje euro zonoje grynieji vis dar yra populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje, tad Švedija šiuo atveju – labiau išimtis nei taisyklė.
Švedija jau dabar yra ta šalis, kurioje apyvartoje esančių grynųjų – mažiausia visame pasaulyje, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi Tarptautinių atsiskaitymų banko naujausiais 2018 m. duomenimis. Tais metais grynieji sudarė 1,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, kai JAV tuo pat metu tai buvo 8,2 proc., euro zonoje – 10,9 proc.
Nors perėjimas prie skaitmeninių tranzakcijų aiškinamas daugeliu patogumų, kaip pastebi Bloomberg“, dėl to gali kilti ir problemų. Naujienų agentūra klausia, kas gali nutikti, jei sutriks skaitmeninių ryšių darbas, o sukauptų grynųjų tam, kad būtų grįžta prie senosios sistemos, nepakaks?
Kitas aspektas – kibernetinių išpuolių pavojus. Jie gali padaryti nepalyginamai didesnių nuostolių nei senamadiškos bankų vagystės, pabrėžia „Bloomberg“.
Apie tai, kad Švedijai būtina sukaupti grynųjų atsargas tam atvejui, jei „dingtų šviesa“, kalba ir šalies Centrinio banko vadovas Stefanas Ingvesas.
Tačiau per pandemiją, kai žmonės, baimindamiesi užkrato kaip sykis stengiasi dažniau atsiskaityti bankų kortelėmis, sukaupti grynųjų atsargas tampa kebliau, mat tokių pinigų populiarumas žemas kaip niekada iki šiol.
Švedijos internetinis bankas „Klarna“ nurodė, kad iki pandemijos 63 proc. jo klientų naudojosi bekontakčiu atsiskaitymu, dabar šis rodiklis pakilo iki 73 proc. „Žmonės nenori liesti monetų ir kupiūrų. Nenori jie ir mygtukų spaudyti, o koronavirusas šią tendenciją tik sustiprino“, – „Bloomberg“ nurodė banko atstovė Viveka Soderback.
Paraleliai pozicijas apleidžia ir vienas paskutiniųjų grynųjų bastionų. Kalbama apie kišenpinigius, kuriuos vaikams skiria tėvai. Kaip parodė birželį atlikta apklausa, reguliariai kišenpinigius grynaisiais gauna 16 proc. švedų vaikų. Savo ruožtu didžiausias Švedijos bankas „Svenska Handelsbanken“ jau siūlo naudotis skaitmenine taupykle, kuri leistų valdyti pinigus išmaniajame telefone.
Vis dar populiariausia mokėjimo priemonė
Grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje.
Mokėjimo kortelės tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje – antra pagal populiarumą atsiskaitymo priemonė, tačiau Lietuva išsiskiria tuo, kad čia bekontaktė technologija naudojama atliekant dažniau nei kas antrą atsiskaitymą kortele (euro zonoje – dažniau nei kas trečią).
Tokie rezultatai skelbiami ECB inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 41 tūkst. euro zonos šalių gyventojų.
„Tyrimas atskleidė, kad dažniau nei vidutinis euro zonos gyventojas atsiskaitome bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis, daugiau nei vidutinis europietis išleidžiame pirkdami internetu (Lietuvos gyventojas – 12, o euro zonos gyventojas – 11 eurų per dieną). Tai dar kartą patvirtina, kad esame imlūs naujovėms“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Kita vertus Lietuvos gyventojai yra vieni daugiausia pastovių pajamų gaunančių grynaisiais pinigais – pajamas grynaisiais pinigais gauna net 20 proc. respondentų, euro zonos vidurkis – 11 proc.
Taip pat tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje grynaisiais pinigais vis dar kaupiamos santaupos namuose. Per pandemiją tokių respondentų dalis dar šiek tiek paaugo (Lietuvoje taip darantys teigė 39 proc. respondentų, o euro zonoje – 37 proc.).
Moka už smulkius pirkinius
Vis dėlto vartotojų mokėjimo įpročiai keičiasi itin pamažu. 2019 m. Lietuvoje 68 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o pagal 2016 m. atliktą analogišką apklausą – 75 proc. (euro zonoje atitinkamai – 73 ir 79 proc.). Vertinant atsiskaitymų sumą, ši dalis visoje euro zonoje gerokai mažesnė (43 proc.), nes grynaisiais pinigais dažniau atsiskaitoma už smulkius pirkinius.
2020 m. gyventojų atsiskaitymo įpročiai pasikeitė dėl pandemijos: grynieji pinigai mokėjimams buvo naudojami rečiau – taip teigė 27 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų (visoje euro zonoje taip atsakiusiųjų buvo 40 proc.), o bekontaktės mokėjimo kortelės dažniau – tą nurodė daugiau kaip trečdalis Lietuvos respondentų (euro zonos mastu – 40 proc. respondentų).
Kaip pagrindinė priežastis rečiau rinktis grynuosius pinigus buvo nurodoma augantis kitų atsiskaitymo priemonių patogumas – ypač bekontakčių atsiskaitymų limito padidinimas ir bekontakčių atsiskaitymų terminalų įrengimas.
Skirtingai nuo realios mokėjimo elgsenos, beveik pusė apklausoje dalyvavusių euro zonos piliečių ir daugiau kaip pusė lietuvių teigė, kad jie pirmenybę teiktų atsiskaitymui kortelėmis ar kitoms mokėjimo priemonėms nei grynieji pinigai.
Šalies gyventojų, manančių, kad ir po pandemijos jie mažiau naudotų grynuosius pinigus atsiskaitymams, išaugo iki 61 proc., vertinant visų euro zonos piliečių atsakymus, tokį ketinimą išreiškė net 90 proc. respondentų.
Vis dėlto euro zonos gyventojams svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais – tą nurodė 55 proc. respondentų euro zonoje ir 49 proc. Lietuvoje.
„Skaitmenizacija gali iš esmės pakeisti mokėjimus. Tačiau svarbu, kad Europos namų ūkiai ir verslas turėtų pasirinkimą. Todėl stengiamės užtikrinti, kad vieša, paprasta, nemokama ir saugia priemone būtų galima naudotis esant bet kokioms aplinkybėms“, – sako Fabio Panetta, ECB valdančiosios tarybos narys.
