Gruodžio 14–20 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje augo 1 proc. ir siekė 53,1 Eur/MWh. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais elektros kaina buvo 26 proc. didesnė.
Baltijos šalyse mažiausia – 51,3 Eur/MWh – elektros kaina buvo Latvijoje, tuo metu Estijoje elektros kaina buvo aukščiausia ir siekė 54,1 Eur/MWh.
„Savaitės pradžioje stebėjome išaugusias kainas Suomijoje, kai pirmadienį, prasidėjus darbo savaitei, augo suvartojimas, o vėjo generacija išliko itin žema.
Situaciją apsunkino ir dėl neplanuoto remonto neprieinamas 890 MW galios Olkiluoto atominės elektrinės blokas, todėl įprastai vyraujantys „EstLink“ ir „LitPol Link“ jungčių srautai iš šiaurės į pietus apsisuko ir elektros kainos Suomijoje bei Estijoje buvo aukščiausios visame regione.
Kitomis dienomis srautai sugrįžo į rinkai būdingą situaciją, kai dominavo kryptis iš pigesnių Šiaurės zonų Skandinavijoje į brangiausią – Lenkijos kainų zoną.
Dėl nedidelės vėjo generacijos ir minėtų išorinių veiksnių trečią savaitę iš eilės savaitės kaina Lietuvoje viršijo 50 Eur/MWh – iki tol visus šiuos metus savaitės kainų vidurkis nebuvo kirtęs šios ribos“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1 proc. ir siekė 266 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 18 proc., o vietos elektrinės užtikrino 42 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 112 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 47 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 20 proc., hidroelektrinės – 17 proc., kitos elektrinės –15 proc. elektros energijos.
Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę augo 9 proc., gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 50 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys mažėjo 8 proc. o kitų elektrinių gamyba augo 9 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 61 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 18 proc.
20 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 52 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 19 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 9 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 7 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 71 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 29 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 0 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 36 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 24 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 99 proc., o Švedijos kryptimi – 0 proc.
