Prasidėjus koronaviruso pandemijai, gyventojai į parduotuves ėjo rečiau, išleido mažiau pinigų, tad daliai jų pavyko ir sutaupyti.
Anot atlikto tyrimo, nors dauguma lietuvių finansinę pagalvę turėjo dar iki pandemijos, tačiau trečdalis taupyti pradėjo tik per karantiną. Su tuo sutinka ir kalbinti žmonės. Jie sako: pinigų stengiasi atsidėti kas mėnesį.
„Na gal šimtą eurų... Ne daugiau. Nes mes pensininkai“, – pripažino moteris. „Iš tikrųjų pasakysiu gal taip – sumažėjo išlaidų. Ir tikrai lieka tų pinigų taupymui“ , – kalbėjo mergina.
„Šiek tiek, bet labai nedaug, nes atlyginimas nedidelis, tai nėra kiek daugiau atsidėti. Reikia gyventi“, – kalbėjo kitas „Lietuvos ryto“ televizijos pakalbintas vyriškis.
Kita Vilniuje kalbinta mergina pripažino, jog mažiau reikia eiti iš namų, todėl mažiau perkama drabužių, avalynės, be to, gaminama namie, todėl taip pat pavyksta sutaupyti.
„Na aš tai bedarbis nuo rugsėjo esu. Tai atsidėti ką... Ką pavyksta atsidėti, tai atsidedu. Ypač dabar stengiuosi net daugiau atsidėti“, – dėstė vyriškis.
Tyrimo autoriai teigia, kad labiausiai per pandemiją taupyti pradėjo jaunesni nei 40 metų žmonės.
„Jų gyvenimo būdui pandemija turi didelę įtaką. Jie negali nueiti į pasilinksminimo vietas, susitikti su draugais. Manau, kad jaunimą tai verčia susimąstyti apie jų buitį ir finansus. Todėl jie labiau planuoja finansus“ – kalbėjo „Swedbank“ investicijų vadovas Tadas Gudaitis.
Anot tyrimo, lietuviai išlieka konservatyvūs taupytojai: santaupas laiko banke arba grynaisiais. Apie investavimą svarsto tik kas dešimtas gyventojas. Tuo metu Vakarų Europoje tai įprasta daryti septyniems iš dešimties gyventojų.
„Pagal apklausą matome, kad lietuviai savo finansinį saugumą sieja su nekilnojamuoju turtu. Tuo metu Vakarų valstybėse žmonės investuoja į gyvybės draudimą, pensijų fondus ir tiesiogiai į vertybinius popierius“, – pasakojo finansų analitikas Marius Dubnikovas.
„Jei žiūrime į visiškai laisvų pinigų investavimą, investavimą į akcijas biržoje, tai matome, kad tam tikras progresas yra, tačiau žmonės vis tiek mato daugiau rizikos negu naudos. Nors tų pinigų laikymas kojinėje ilguoju periodu duoda neigiamą efektą“, – aiškino T.Gudaitis.
Ekspertų teigimu, lietuviai neinvestuoja taip plačiai kaip kiti europiečiai, nes stokoja finansinių žinių.
„Mes per vėlai pradedame kalbėti apie pinigus su vaikais. Todėl jie įgauna žalingą įprotį išleisti visus pinigus ir dirbti nuo algos iki algos“, – atkreipė dėmesį M.Dubnikovas.
Tyrimas parodė, kad mažėja lietuvių, tikinčių, jog „Sodra“ bus pajėgi mokėti tokią pensiją, kuri užtikrins deramas pajamas pensiniame amžiuje. Todėl keturi iš penkių apklaustųjų mano, kad jiems patiems reikia atsidėti dalį pinigų sotesnei ateičiai.
