Karantinas gali padėti sutaupyti?
Pasak asmeninių finansų ekspertės Odetos Bložienės, augantys lietuvių indėliai bankuose vis tik nėra visiškai pozityvus rodiklis.
„Kai žiūrime, kiek patys žmonės namų ūkiui turi santaupų, matyti, jog daugiau kaip pusė gyventojų gali išgyventi iš savo santaupų tik dvi savaites“, – kalbėdama su naujienų portalu lrytas.lt konstatuoja O.Bložienė.
Jos nuomone, lietuviai taupo per mažai. Be to, šiuo laikotarpiu daug išlaidų šventėms, o, jeigu nėra tam atskirai sutaupyta ir atidėta pinigų, tenka pirkti dovanas iš einamųjų lėšų. Tai kaip mat paplonina pinigines.
Be to, O.Bložienė perspėja, kad net ir sėdint namuose išlaidos gali ne mažėti, o net ir didėti.
„Dabar interneto galimybės yra tokios, kad galima iš viso pasaulio viską pirkti, tad reikėtų neapsigauti. Interneto parduotuvės rodo, kad ypač vakare, kai žmonės jau yra pavargę po visos dienos, pradeda naršyti ir pirkti. Tai tų pavojų gausu net ir namuose“, – komentuoja O.Bložienė.
Nors pavojus išleisti pinigus internetu visgi yra, O.Bložienė sako, kad pandemija gali būti palankus metas sutaupyti, jei tai daroma sąmoningai. Tam reikia žinoti pagrindines taupymo taisykles.
Taisyklės, kurių reikia laikytis
O.Bložienė pataria peržiūrėti savo išlaidas ir nuspręsti, kokią sumą kiekvieną mėnesį galima atidėti taupymui.
„Nereikėtų užsibrėžti sudėtingų ir nepasiekiamų arba labai aukštų tikslų, pavyzdžiui, atidėti pusę savo atlyginimo. Reikėtų kelti realistiškus tikslus, rekomenduojama atsidėti apie 10–20 proc.“, – teigia O.Bložienė.
Taip pat taupyti padeda ir motyvaciją didina tikslas, todėl reikia apsispręsti, kam taupomi pinigai – didesniam pirkiniui, automobiliui, būsto pradiniam įnašui, o gal „juodai dienai“.
„Dabar įtikinėti žmonių nereikia, kad gali atsitikti įvairių situacijų, kaip dabar karantinas ir sumažėjusios pajamos nemažai daliai žmonių. Taigi rezervas reikalingas, kad būtent tokiose situacijose būtų turima pagalvė, kuri padėtų amortizuoti pajamų sumažėjimą ir užtikrintų kasdienybės saugumą“, – aiškina ekspertė.
O.Bložienė pataria naudotis automatinėmis paslaugomis, kada gavus atlyginimą iš karto būtų nuskaityta pasirinkta suma ir pervesta į taupymo sąskaitą.
SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas Gediminas Milieška taip pat skatina naudoti skaitmenines taupykles.
„Skaitmeninės taupyklės esmė paprasta: apvalinamos visos atsiskaitymų debeto kortele sumos, o skirtumas pervedamas į kaupiamojo indėlio sąskaitą, tai yra, sumokėjus 3,45 euro, 0,55 euro bus pervesti į kaupiamąjį indėlį.
Tai yra puikus startas – nepastebimas, bet padedantis sukaupti. Be to, galima pridėti norimo tikslo vaizdą ir matyti taupymo progresą – tai padeda motyvacijai“, – veikimo principą paaiškina G.Milieška.
Ekspertas siūlo ir dar vieną taupymo būdą – 52 savaičių iššūkį.
„Pirmą savaitę reikia sutaupyti 1 eurą, antrąją – 2 eurus, trečiąją – 3 eurus. Iššūkis baigiasi 52-ąją savaitę, kada atidėjus 52 eurus iš viso bus sukaupta 1,378 tūkst. eurų – solidi suma“, – kaip per metus sutaupyti nemažą sumą pinigų pataria G.Milieška.
Pagrindinės taupymo klaidos
G.Milieškos pastebėjimu, pagrindinė klaida, kurią daro daugelis pradėjusių taupyti – lėšų atidėjimas mėnesio pabaigoje.
„Gana dažna situacija. Tada pinigai jau būna išleisti ir šis pasižadėjimas atidedamas kitam mėnesiui. Todėl patariu atidėti pinigus taupymui iš karto gavus atlyginimą“, – naujienų portalo lrytas.lt skaitytojams patarė G.Milieška.
Kita klaida, kurią pastebi ekspertai, – pradedama taupyti daugiau, nei iš tiesų išgalima. Pasak O.Bložienės, pasitaiko, kai žmonės nusprendžia taupyti daug ir griežtai. Tačiau dažniausiai toks taupymas trunka ne ilgiau kaip 3 mėnesius.
„Kai tokie drastiški pokyčiai, toks didelis suvaržymas, dažniausiai žmogus paskui pagalvoja – tai yra neįmanoma, nereikia, ir viską meta. Tada baigsis karantinas, ateis vasara ir vėl gausu pramogų, atostogų ir išlaidų“, – sako O.Bložienė.
Jos nuomone, būtent taupymas mažesnėmis sumomis yra ne toks skaudus žmonių kišenėms ir gali tapti ilgalaikiu įpročiu.
„Svarbu pajausti tą malonumą, kada matai, kad tavo santaupos po truputį didėja, ir pajausti tą saugumo jausmą, kuris atsiranda, kai turi rezervą. Tai yra labai svarbu. Ir kai žmogus pagaus šitą inerciją, viskas vyks kur kas paprasčiau ir natūraliau“, – pasakoja O.Bložienė.
Taupyti ar investuoti?
Kaip sako G.Milieša, investavimas visada prasideda nuo taupymo.
„Prieš pradedant investuoti, pirmiausia svarbu sukaupti ir turėti atsargą nenumatytoms išlaidoms ar netikėtiems įvykiams. Atsarga turėtų sudaryti bent 1–3 mėnesių būtinųjų išlaidų dydį jaunam žmogui, 6 mėn. – šeimai, 6–12 mėn. – vyresniam žmogui. Turint atsargą nereikės liesti investicijų, kurių vertė svyruoja“, – rekomenduoja ekspertas.
Norint investuoti, be sukauptų pinigų atsargai reikia pagalvoti ir apie daugiau aspektų.
„Būtina įvertinti daugiau aplinkybių: investavimo tikslą, priimtiną investicijų vertės svyravimo riziką, investavimo laikotarpį, investuojamą sumą, supratimą apie investicines priemones. Visa tai leis susiaurinti galimas investavimo galimybes ir pasirinkti tinkamiausią.
Investuoti gali bet kas ir įdarbinti galima minimalią pinigų sumą – net ir keliasdešimt eurų. Tačiau reikia suprasti, kad norint investuoti, reikia turėti galimybę juos atidėti bent 3 metams, o dar geriau – ilgesniam laikotarpiui“, – aiškina G.Milieša.
Jo nuomone, trumpalaikiams tikslams labiau tinka taupymas, o ilgalaikiams – investavimas.
Šių metų birželį SEB užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie taupymą. Rezultatai rodo, kad didžiausią dalį (daugiau nei 10 proc. nuo gaunamų pajamų) atideda 18–29 metų žmonės. Tokių taupančių yra net 56 proc., apie 30 proc. iš jų taupymui atideda net daugiau nei 21 proc. savo pajamų.
Tuo metu vyresni 50–74 metų asmenys daugiau taupo nereguliariai – kiek lieka neišleistų pajamų per mėnesį, tiek jų atideda taupymui.
