Perspektyviausių ketvertukas
Pasak banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, pandemija paspartino pokyčius, kurie vyko jau ilgą laiką. Pokyčiai, kurie vykdavo penkerius ar dešimt metų, dabar įvyko per nepilnus metus. Taip kalbama apie stipriai išaugusį informacinių technologijų (IT) sektoriaus poreikį.
„Tie pokyčiai susiję su vis didesne IT skvarba į mūsų gyvenimus ir, norint XXI amžiuje sėkmingos karjeros, tie įgūdžiai yra būtini. Su tuo susijęs programavimas, skaitmeninė rinkodara, kanalai, kuriais užmezgamas ryšys su klientais“, – naujienų portalui lrytas.lt sako Ž.Mauricas.
Ekonomistas pamini ir tai, kad daugelis pirmaujančių pasaulio valstybių jau seniai skaitmenizavo tiek bendrojo išsilavinimo, tiek aukštojo mokslo programas. Lietuva tai padarė tik ištikta pandemijos ir su įvairiais keblumais.
Kitos vertos dėmesio profesijos turėtų būti susijusios su žaliuoju kursu ir žaliąja energetika.
„Tendencija, kuri bus ilgalaikė, tai perėjimas prie žaliosios energetikos. Manau, šis sektorius tikrai suteiks labai daug galimybių, nes bus integrali daugelio sektorių dalis: tiek pramonės, tiek transporto, tiek statybų sektoriaus, tiek ir inžinerijos, ypač, kas susiję su energetika. Šių specialistų tikrai reikės, darbas bus kur kas įdomesnis ir prasmingesnis“, – prognozuoja Ž.Mauricas.
Niekur nedings ir per pandemiją puikiai atrodęs pramonės sektorius. Ekonomistas tiki, kad ateityje inžinerinės, technologijų mokslų studijos turėtų sulaukti vis didesnio populiarumo.
„Dėl žaliojo kurso, tikėtina, kad daugiau gamybos persikels į Europą. Lietuva turi ambicingus planus prisivilioti investuotojų tiek iš užsienio, tiek skatinti vietos investicijas. Todėl tikėtina, kad viskam, kas susiję su pramone, biotechnologijomis, farmacija ir, baigiant kitomis pramonės šakomis, bus skiriamas didesnis finansavimas ir dėmesys“, – aiškina Ž.Mauricas.
Ekonomistas sako, kad nėra keista, kodėl ilgą laiką pramonė turėjo neigiamą įvaizdį: „Tie sovietiniai fabrikai tikrai neįkvėpė mokytis.“ Tačiau, anot jo, užsienyje yra daug aukšto lygio įmonių, o ten dirbantys inžinieriai gauna labai solidžius atlyginimus.
Į ketvertuką patenka ir viena socialinių mokslų krypties profesija – psichologija. Ateityje ji bus vis labiau reikalinga.
„Jau kurį laiką populiarėja psichologija, nes automatizavimui ir robotizavimui pradėjus vaidinti didesnį vaidmenį, žmonės vis labiau klausinės apie savo buvimo prasmę.
Vis tiek žmogaus prasmės yra dvi – arba tai yra darbas, kuris suteikia tam tikrą malonumą, kurį padarai ir matai rezultatą, tačiau dabar daugelis darbų tampa automatizuoti, arba pažinimo džiaugsmas. Pažinimo džiaugsmas irgi mažėja, nes labai daug jau yra atrasta, ir tie atradimai persikelia į šiek tiek aukštesnį lygį, tik siauram žmonių ratui“, – komentuoja Ž.Mauricas.
Nors į perspektyviausių ketvertuką ekonomistas gastronomijos ir restoranų neįrašė, tačiau pamini, kad šių sričių laukia šviesi ateitis. Žmonės nori paragauti tai, ko negali pasigaminti namuose, o dabar sunkmetį išgyvenantiems restoranams prognozuojamas spartus atsigavimas po pandemijos. Ž.Maurico manymu, restoranai net viršys prieškrizinį lygį.
„Žmonės daug sėdėjo namuose dirbdami iš namų, tai kolektyvai labiau norės susitikti kažkokiose erdvėse, ar tai būtų kavinės, restoranai, aptarti savo verslo reikalus, susipažinti artimiau, nes dirbant iš namų ne visada matai kolegas“, – spėja ekonomistas.
Kas nebepakils į aukštumas
Ž.Maurico prognozėmis, rizikingiausias išlieka aviacijos sektorius, nes kelionių vis mažės.
„Aviacija neatsigaus iki prieškrizinio lygio labai ilgai, o galbūt ir niekada. Populiarėjantis nuotolinis darbas, nuotolinės konferencijos sumažins verslo kelionių skaičių. Tai yra faktas“, – tvirtina jis.
Ekonomisto nuomone, mažės ne tik verslo skrydžių, populiarumą gali prarasti ir poilsinės kelionės.
„Jau dabar yra skaitmeniniai kanalai, 3D akinius užsidedi ir vaikštai. Žinote, prie Koliziejaus nuvažiuoji, tai ten ne Koliziejų žiūri, o tuos turistus, kurie žiūri Koliziejų. Gal mažai apie tai kalbama, bet, manau, tos pažintinės kelionės praras savo prasmę labai greitai. Tai čia ir klausimas, ar jos atsigaus iki prieškrizinio lygio“, – mintį dėsto Ž.Mauricas.
Be to, jis pamini, kad net ir nurimus pandemijos baimei bei daugeliui pasiskiepijus, šalys vis tiek gali įvesti įvairius skirtingus reikalavimus. Pavyzdžiui, atvykstantieji turi būti būtinai pasiskiepiję, taip pat gali atsirasti ir nemažai kitų papildomų reikalavimų. Tai apsunkins keliones.
Ž.Maurico vertinimu, didžiausias pavojus kyla tiems darbams, kuriems žmogaus ranka nėra būtina ir ją gali pakeisti robotai ir dirbtinis intelektas.
„Pradedant nuo nemažos dalies teisinių paslaugų, buhalterijos paslaugų, bazinės duomenų analitikos, tie sektoriai, manau, labiausiai nukentės, todėl reikia rinktis labai atsargiai“, – sako jis.
Ką nori, tą renkasi
Nors ekonomistas perspėja dėl atsargaus profesijos pasirinkimo, Socialinių mokslų kolegijos direktorė Viktorija Palubinskienė naujienų portalui lrytas.lt sako, kad jaunimas renkasi tai, ką nori, o ne tai, ką diktuoja aplinka. Todėl ir 2020-aisiais po pirmos koronaviruso bangos ryškių pokyčių stojimuose ir studijų pasirinkimuose nepastebėta.
Vis dar populiarios tarptautinės prekybos, transporto ir logistikos, teisės, kosmetologijos bei marketingo studijos. Pokyčių ateityje taip pat nesitikima.
„Manome, kad stojimo tendencijų pandemija stipriai nekoreguos, nes būsimi studentai renkasi mėgstamą sritį, kurioje siekia gilinti žinias, tobulėti, siekti aukštumų ir ateityje dirbti toje srityje“, – naujienų portalui lrytas.lt teigia V.Palubinskienė.
Vilniaus universiteto (VU) studentų priėmimo poskyrio vadovas Artūras Šaltis taip pat sako, kad pokyčių studijų programų pasirinkimuose nepastebėta.
„Nebuvo spėta pagalvoti apie pandemijos poveikį ir poveikį darbo rinkai. Jei mes kalbame apie medicinos studijas, jos trunka 10 metų, tad tas poveikis prognozuojamas gana sudėtingai. Aš nemanau, kad jaunas žmogus planuoja savo karjerą po 10 metų“, – tvirtina A.Šaltis.
Jo teigimu, didesnį poveikį stojimams daro ne pandemija, o valstybės finansuojamų vietų skaičius, taip pat valstybinių egzaminų rezultatai.
Populiariausiomis VU studijų programomis vis dar išlieka medicina, psichologija, teisė, politikos mokslai, taip pat gyvybės mokslų centro studijos.
Pokyčių 2020-aisiais nebuvo ir Vilniaus Gedimino technikos universitete („Vilnius Tech“), bet pastebėta, kad moksleiviai vis daugiau domisi IT, programavimu, klausimų sulaukiama ir apie aplinkos apsaugos inžineriją bei nekilnojamąjį turtą.
Be to, nepaisant sunkiai pandemiją išgyvenančių renginių organizatorių ir viso pramogų sektoriaus situacijos, susidomėjimas kūrybinių industrijų studijomis 2020-aisiais „Vilnius Tech“ universitete stipriai išaugo.
Šiek tiek sumažėjęs stojančiųjų skaičius pastebėtas aviacijos krypties studijose, bet įstojusieji – labai optimistinių nuotaikų.
„Dauguma naujai įstojusių studentų mano, kad, iki jiems baigiant studijas, aviacijos sektorius atsigaus, o dalis dabartinių darbuotojų persikvalifikuos arba išeis į pensiją, todėl pabaigus studijas atsivers naujos galimybėms jauniems specialistams“, – sako „Vilnius Tech“ Aviacijos instituto dekanas dr. Justas Nugaras.
Šis universitetas tikisi pamatyti stojimo pokyčius jau kitąmet, taip pat ir vėlesniais metais, nes krizės palieka savo žymes.
„Dešimtoje, vienuoliktoje klasėje besimokantys moksleiviai mato pandemijos įtaką skirtingiems sektoriams, poreikį vienai ar kitai specialybei. Didelę reikšmę stojimams turės ir laikotarpis, kuriuo po pandemijos atsigaus verslas.
Reikia įvertinti ir kitus įvykius, pavyzdžiui, „Brexit“. Ar mokiniai turės galimybę išvykti studijuoti į užsienio šalis, jeigu jose COVID-19 viruso plitimo situacija nebus suvaldyta? Didelę įtaką turės valstybinių egzaminų rezultatai“, – sako „Vilnius Tech“ stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Dovilė Ulinskaitė.
