Nė nežino, kad kaupia
„Pala pala, kodėl mes sutarėme dėl tam tikro dydžio algos, bet iš jos kažkam atskaitoma kone šimtas eurų?“ – atlyginimo išklotinė nustebino pirmąją alga gavusį 23 metų vilnietį. Laimei, jį įdarbinęs vadovas rado laiko paaiškinti, kad tie pinigai nukeliavo į II pakopos pensijų kaupimo fondą. Be jokio atsiklausimo? Atrodo, kad taip.
Tai – tik paprastas pavyzdys, kad jauni žmonės nė nežino, kad vos pradėję dirbti ir mokėti socialinio valstybės draudimo įmokas jie pradeda kaupti pensijai II pakopos fonduose, į kuriuos pinigus nukreipia „Sodra“.
Paprastai tokie „naujokai“ į kaupimo sistemą įtraukiami kiekvienų metų pradžioje. Pasitraukti jiems paliekama laiko iki metų vidurio, o vėliau tokios galimybės apskritai nebelieka.
Užregistravo įstatymo pataisą
Užklupo sunki liga ir pinigų verkiant reikia gydymui? Namus nuniokojo gaisras? Nelaimės, netektys, avarijos – gyvenime yra gausybė situacijų, kai žmonėms pinigų prireikia „čia ir dabar“. Užuot lindę į skolas jie norėtų pasinaudoti pačių suaukotomis lėšomis.
Tačiau II pakopos pensijų fonduose esančios žmonių sąskaitos yra nepaliečiamos – praktiškai nėra jokios teisinės galimybės atsiimti pinigus ir pasitraukti iš fondo nelaukiant, kol priartės pensinis amžius.
Tokią situaciją norima pakeisti. Juo labiau kad ir užsienio valstybių patirtis liudija, kad teisės aktais fonduose užrakintos kaupiamosios žmonių sąskaitos yra ne kas kita, kaip atimta žmogaus pasirinkimo teisė. Tą klaidą jos jau suskubo ištaisyti.
Vildamasi, kad situaciją pagaliau pavyks pakeisti, Seimo socialdemokratų frakcija šią savaitę užregistravo Pensijų kaupimo įstatymo pataisą, kurią priėmus atsirastų galimybė žmonėms pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų.
„Ekonomistai yra įrodę, kad mažas pajamas gaunantiems žmonėms neverta dalyvauti pensijų fonduose, nes jie sukaupia labai mažai. Tačiau kokią situaciją turime? Įkėlusiems koją į fondus kelio atgal nėra.
Patiems fondams Lietuvoje nekeliama nei pajamingumo, nei pelningumo reikalavimų. Jie pasiima fiksuotą administravimo mokestį niekuo nerizikuodami. Jiems užtikrinama ir didelė marža“, – sakė įstatymo pataisas užregistravęs frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Taigi Pensijų kaupimo įstatymą siūloma pataisyti taip, kad žmonės gautų teisę pasitraukti iš pensijų fondų nesiteisinandami – nevardindami „Sodrai“ aplinkybių, kodėl tai nori padaryti.
Yra įmonamas ir kompromisas – už atsiimamą pinigų sumą, tikėtina, tektų sumokėti pajamų mokestį, o valstybės už asmenį mokėtos lėšos turėtų būti pervedamos „Sodrai“.
„Skaudžios patirties juk netrūksta. Jau yra pasirašytų anuitetų, ir tai padarę žmonės buvo šokiruoti. Jie tikėjosi „vokiškos“ pensijos, bet dabar prie „Sodros“ pensijos papildomai gauna vos 20-30 eurų. Tai tikrai nekeičia gyvenimo kokybės“, – kalbėjo G.Paluckas.
Socialdemokratai siūlo, kad Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų birželio 30 dienos.
Pateikė kitokius skaičius
Pasak „Sodros“ atstovo Sauliaus Jarmalio, šiuo metu vidutinė anuiteto išmoka siekia 70 eurų per mėnesį. O ir nuo gyventojų, jo teigimu, niekas neslepiama.
„Tuomet, kai žmogus įtraukiamas į kaupimą, jis gauna pranešimą į „Sodros“ paskyrą. Taip pat jam siunčiamas elektroninis laiškas, jeigu tik „Sodra“ turi jo adresą. Dar siunčiamas ir registruotas laiškas.
Nieko neslepiame, ir žmonės apsisprendžia. Taip – tūkstančiai atsisako dalyvauti kaupime. O kai baigiasi pusmečio terminas, dar gauname kelis šimtus nespėjusių atsisakyti prašymų. Tokių būna mažiau nei 1 proc.“, – sakė S.Jarmalis.
Egzistuojanti schema
Privačiuose fonduose žmonės pensijai kaupia nuo 2004 metų. Paskutinįkart kaupimo sąlygos keitėsi įsigaliojus naujausiems Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimams – 2019-ųjų sausio 1 dieną.
Po šios pertvarkos nebeliko „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, o kaupimo formulės pasikeitė.
Pernai žmonės, kaupiantys ateičiai II pakopos pensijų fonduose, jiems papildomai skyrė arba 2,1 proc., arba 3 proc. savo pajamų. Pirmiesiems valstybė iš biudžeto pernai pridėjo 0,6 proc., antriesiems – 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio lėšų. Pernai per metus vienam asmeniui valstybės įmoka siekė 215 eurų.
Šiemet atitinkamai žmonės į fondus moka 2,4 proc. pajamų, o iš valstybės pridedama dalis siekia 0,9 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Jei žmogus apsisprendžia kaupti daugiau nei 3 proc. lėšų nuo savo atlyginimo, už papildomas įmokas jam taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
Taigi privatūs pensijų fondai yra maitinami viešaisiais pinigais – lėšos į juos pervedamos iš valstybės biudžeto, o jų dydis priklauso nuo žmogaus pasirinktos mokėjimo schemos. Pernai tam iš biudžeto buvo atseikėta apie 150 mln. eurų, šiemet tam prireiks maždaug 180 mln. eurų.
„Sodros“ duomenimis, pensijų kaupimo sutartis 2020-ųjų pabaigoje buvo sudarę apie 1,37 mln. žmonių, o pensijų anuitetų gavėjai pernai gavo daugiau negu 40 tūkst. eurų išmokų.
Nuo 2020-ųjų liepos „Sodrai“ perėmus pensijų anuitetų mokėjimą, šią paslaugą per pusmetį pasirinko apie 200 gyventojų. Jie į „Sodros“ pensijų anuitetų fondą iš viso pervedė daugiau kaip 3 mln. eurų. Vadinasi, vidutiniškai kiekvienas jų sukaupė apie 15 tūkst. eurų.
Nepasiekė tikslo
„Apie tai, kad žmonės privalo turėti teisę pasitraukti iš privačių fondų, kalbu ilgai ir nuobodžiai – nuo pat jų įsteigimo, – pratarė Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas. – Atrodė, kad kaupimas II pensijų pakopos fonduose yra geras sumanymas, nes greta „Sodros“ pensijos sukauptos lėšos žmonėms bus išsigelbėjimas. Deja, sukaupti pensijoms papildomų pinigų gali ne visi“.
Jo teigimu, nuo 2019-ųjų pradžios iki šiol dalis fonduose dalyvavusių žmonių jau sulaukė pensijinio amžiaus: jie arba pasiėmė sukauptas lėšas, arba įsigijo anuitetą, – sudarė sutartį dėl periodinių išmokų, mokamų visą likusį gyvenimą.
Paaiškėjo, kad pensijai privačiai sukauptų pinigų vidurkis nesiekė nė 3-5 tūkst. eurų. Pasak A.Syso, per pastaruosius 15-16 metų svarbiausias II pakopos pensijų fondų tikslas taip ir liko nepasiektas – dauguma žmonių papildomai nesukaupė tiek lėšų, kad įsigytų anuitetą ir gautų nuolatinį priedą prie pensijos.
Juolab kad per tą laiką „Sodros“ pensija padidėjo kartais, o fonduose sukaupta ir ivestuota pibigų suma – tik procentais.
Pasak A.Syso, tos Europos valstybės, kurios buvo užkibusios ant fondų kabliuko, dabar jį bando ištraukti.
Pavyzdžiui, Estijoje dar 2019 metais partijos sutarė, kad nuo 2021-ųjų žmonės galės bet kada pasitraukti iš fondo ir pasiimti jame sukauptus pinigus. Taigi ši tvarka jau įsigaliojo.
Tam, kad nekiltų griūties, buvo numatytas pereinamasis laikas bei sąlyga, kad, atsiimant pinigus teks sumokėti ir gyventojų pajamų mokestį. Be to, estai eina dar toliau – jie siūlo žmonės savarankiškai investuoti į kaupimo instrumentus.
Viskas vyksta slaptomis?
Anot A.Syso, Lietuvoje gi egzistuoja dar vienas niuansas – fondų lobistams pasistengus, Pensijų kaupimo įstatymas veikia taip, kad jaunas žmogus į kaupimą įsiurbiamas, vos tik pradeda dirbti – jis automatiškai ima kaupti lėšas viename iš keturių pensijų fondų, kurį parenka „Sodra“.
Jeigu per pusmetį žmogus neparašo „Sodrai“ prašymo pasitraukti iš papildomos kaupimo sistemos, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus jojse jis lieka „amžiams“.
„O juk turėtų būti atvirkščiai – pats žmogus turėtų paprašyti papildomo kaupimo sutarties. Visa bėda, kad dauguma žmonių nesidomi jokiais fondais. Tai žinant ir buvo specialiai sukurta tokia sistema, kad kuo daugiau žmonių kauptų fonduose nė nežinodami, kas jie tokie ir už ką yra atsakingi“, – kalbėjo A.Sysas.
Jo teigimu, būtų daug daugiau skaidrumo, jeigu privaus kaupimas pensijai būtų paliktas gyvybės draudimo įmonėse.
Vieni pykčių bijo, kiti – sutinka
„Kaupiu pensijai taip pat, kaip ir daugelis žmonių. Gal net ir nepakankamai“, – pratarė parlamentaras, konservatoriaus Mykolas Majauskas.
Jis laikosi nuostatos, kad pensijų kaupimo sistemoje privalu nedaryti jokių staigių pokyčių.
„Nederėtų kasmet organizuoti jos reformų.
Visa kaupimo sistema remiasi ilgalaikiais sprendimais. Tad, keičiant jos struktūrą, gali būti išbalansuota visa socialinė sistema. Tai sukeltų žmonių nepasitikėjimą, ir žala būtų didesnė už naudą. Štai todėl bet kokius kaupimo struktūros pakeitimus vertinčiau ypač atsargiai“, – kalbėjo M.Majauksas.
Jo nuomone, nors gyvenime pasitaiko ir ypač sunkių situacijų, sudarančių prielaidas pasinaudoti tuo, kas sukaupta, vis dėlto pinigai pensijų fonduose kaupiami ne sunkiai dienai, bet senatvei, ir jų sumanius nederėtų judinti.
Tuo metu Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Jonas Varkalys laikosi kitokios nuostatos.
„Visada buvau ir būsiu už galimybę žmogui pačiam apsispręsti – už jo laisvę rinktis.
Jeigu žmogus nori pasitraukti iš pensijų fondo, nes mato, kad jame būti nenaudinga, valstybė neturi jam primesti savo valios ir versti elgtis taip, kad jam būtų blogai. Juo labiau kad kartais žmonėms gyvenime nutinka baisių dalykų. Jie privalo turėti galimybę pasinaudoti tomis lėšomis, kurias jau sukaupė“, – kalbėjo J.Varkalys.
Sistema – negyvybinga
Pasak ekonomisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos, kaupimo sistema yra ir negyvybinga, ir socialiai neteisinga. Privatūs pensijų fondai juk yra pamaitinami valstybės biudžeto pinigais, o tai reiškia, kad ir mažas pajamas gaunančių žmonių mokesčiais.
Be to, žmonėms, kurie pensijai kaupia tik „Sodroje“, valstybė apskritai niekuo nepadeda.
Kita fondų yda – Lietuvoje nėra numatytų jokių galimybių iš jų pasitraukti.
„Valstybės, skatinančios žmones papildomai kaupti senatvei, kartu yra sudariusios ir galimybių jiems pasitraukti iš fondų, taikydamos tam tikrų išlygų, pavyzdžiui, kai žmogus tampa neįgaliu.
Išlygos būna susijusios ir su tam tikrais mokesčiais. Yra valstybių, kuriose fondų dalyviams taikoma mokesčių lengvata, bet su sąlyga, kad žmogus fonde kaups lėšas iki pensijos. Taigi pasitraukiant iš fondo tektų padengti dėl lengvatos atsiradusį mokesčių skirtumą“, – kalbėjo R.Lazutka.
Viena dažniausiai taikomų lengvatų – tai mokesčių atidėjimas. O tai reiškia, kad į pensijos fondą pervedama suma neapmokestinama pajamų mokesčiu. Tai padaroma vėliau, kai žmogus jau pradeda gauti senatvės pensiją.
„Tai laikoma lengvata, nes pensijų fondasi investuoja žmonių įmokas, atsiranda šių lėšų prieaugis. Kaupiama suma padidėja, o pajamų mokestis paskaičiuojamas nuo įmokėtos sumos. Taigi jo atidėjimas žmogui tampa naudingas.
Kitas niuansas – šalyse, kurioje įvesti progresniniai mokesčiai, įmokos į fondus yra skirtingos ir priklauso nuo pajamų dydžio. Tokiu būdu pensijai sukaupiama daugiau, bet ją išmokant taikomas mažesnio tarifo mokestis. Vadinasi, ir šiuo atveju pajamų mokesčio atidėjimas žmogui yra naudingas.
Žmogui visada leidžiama rinktis, ir jeigu jis iš fondo pasitraukia nesulaukęs pensijinio amžiaus, jam tenka sumokėti pajamų mokestį nuo tos sukaupos sumos, kurią atsiima. Būtent taip šiemet yra ir Estijoje“, – kalbėjo R.Lazutka.
Visa bėda, kad Lietuvoje mažai žmonių domisi tuo, kaip kaupia senatvei. O pensijų fondų valdytojai neturi paskatų tarpusavyje konkuruoti – tinkamai informuoti žmonių ir parodyti fondų naudą.
„Pensinio amžiaus pernai sulaukė apie 25-26 tūkst. žmonių. Dauguma jų pensijoms kaupė nuo 2004 metų. Tačiau pateikiamas išmokos vidurkis dar nieko nereiškia, nes kažkas iš jų kaupė 15 metų, kažkas – metus ar kitus.
Nėra duomenų, kiek pensijai fonduose sukaupė moterys, o kiek – vyrai, kaip tos sumos priklauso nuo išsilavinimo bei algos dydžio – nežinome, kokie kaupimo rezultatai ir ar jie palankūs žmonėms.
Vietoj to tėra gąsdinimai, kad visuomenė senėja, o „Sodros“ pensijos – mažėja. Ir kad esant tokiai situacijai fondai esą yra išsigelbėjimas“, – svarstė profesorius.
Fondų turtas – 4,5 mlrd. eurų
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, nuo įsteigimo pradžios 2019 metų pradžioje, Lietuvos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža sudaro +26,3 proc. Didžiausią įtaką tam turėjo investicijų rizikos perskirstymas pagal amžiaus grupes.
„Per pastaruosius dvejus metus stebime tą pačią tendenciją. Rinkų svyravimams ypač imlūs jaunesnių amžiaus grupių fondai auga sparčiausiai, savo investicijų vidutines svertines grąžas jie padidino nuo +20 iki beveik +30 proc.
Tačiau vidutiniškai +10 proc. uždirbo ir konservatyviausi pensijų fondai. Vertinant gyvenimo ciklo fondų strategiją, kuri buvo išbandyta ir prasidėjusia COVID-19 pandemija, akivaizdu, kad ji veikia pensijų fondų dalyvių naudai“, – yra sakęs LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
Pensijų fondų turtas 2020 metų pabaigoje pasiekė 4,496 mlrd. eurų ir buvo didžiausias per visą Lietuvos II pakopos pensijų fondų veiklos laikotarpį.
Didžiausias santaupas turi sukaupę 40-46 ir 47-53 metų pensijų fondų dalyviai, kurių amžiaus fondai valdo po maždaug 1 mlrd. būsimųjų pensininkų santaupų.
Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“,„INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
Fondai – pasenęs reikalas
Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur į privačius pensijų fondus mokama iš valstybės biudžeto.
Pasak R.Lazutkos, Rytų Europoje prasidėjus pensijų reformoms, į fondus būdavo pervedamos socialinio draudimo lėšos, Latvijoje ir Estijoje – taip pat.
Pensijų fondai pas mus buvo kuriami pagal Lotynų Amerikos šalių pavyzdį, ir vėliau ši sistema buvo pritaikyta Rytų Europos šalyse.
„Paaiškėjo, kad tie fondai yra neefektyvūs, o valstybė tik suvilioja žmones ir palieka bėdoje. Lenkija, Vengrija, Čekija – jos pirmosios įsteigė tokius fondus Rytų Europoje, bet pirmosios juos ir išmontavo. Dabar tai padarė Estija“, – kalbėjo R.Lazutka.
Pasak jo, žmonės, dalyvaujantys kaupime, dažniausiai nėra susipažinę su finansų rinkomis, o juos konsultuoja tie, kurie parduoda paslaugą – fondus valdančios antrinės bankų įmonės. Per krizę jų investuotos lėšos nuvertėjo, tačiau fondai dėl to nieko neprarado – jie niekuo nerizikuoja, o pasiima sau administravimo mokestį.
