Tačiau ne visada R. Elertui pavyksta išvažiuoti iš Panevėžio. Ši žiema parodė ragus ir šią savaitę parduotuvė ant ratų nepasiekė kaimo žmonių. Sniego privertė tiek, kad Rolandas net negalėjo išvažiuoti iš savo garažo.
Išsiaiškino, ko labiausiai reikia
Autoparduotuvės savininkas Rolandas pasakojo, kad verslą pradėjo nuo 2020 metų vasaros.
„Tuomet, kai tapau nebe samdomu darbuotoju, bet pradėjau vykdyti savo veiklą. Prieš tai trejus metus buvau samdomas.
Praėjusių metų vasarą su lengvuoju automobiliu apvažiavau keletą rajonų ir aiškinausi, kuriose vietovėse reikia parduotuvės ant ratų paslaugos. Tai išsiaiškinęs ir pradėjau veiklą“, – pasakojo vyras ir teigė, kad jo laukia ne tik Panevėžio rajone, bet ir kituose Panevėžio bei Utenos regionų vietovėse.
Kaimo žmonės pamiršti
Pasak R. Elerto, autoparduotuvėje galima nusipirkti įvairių ir būtiniausių produktų, kurių reikia atkampiose vietose gyvenantiems žmonėms.
„Mano pagrindiniai pirkėjai – miestelių, kaimų ir vienkiemių gyventojai, kuriems iki kaimo parduotuvės net keli kilometrai. Jeigu sveikas žmogus, tai pasiekti krautuvėlę nesudėtinga. Tačiau ligotam žmogui, senam ir vos pajudančiam – tai jau problema.
Kai pradėjau darbuotis, pamačiau, kad kaimuose vyresnio amžiaus žmonės pamiršti ir jais reikia pasirūpinti. Kartais būnu vienintelis žmogus, kuris aplanko močiutę arba senelį“, – pasakojo autoparduotuvės savininkas.
Žino daug istorijų
R. Elertas penkias dienas per savaitę važinėja po Panevėžio ir kitų rajonų gyvenvietes.
„Laisvos dienos yra sekmadienis ir pirmadienis. Juk ir man reikia poilsio bei dienos susitvarkyti dokumentus arba į banką nueiti. Važinėdamas po rajono gyvenvietes ir vežiodamas maisto produktus supratau dar vieną dalyką – esu ne tik verslininkas, bet ir socialinis darbuotojas, nes kai kuriuos senjorus aplankau tik aš ir paštininkas.
Be to, tenka pagelbėti žmonėms ir buities darbuose – atnešti vandens, malkų. Net gi pasikalbėti su vienišu žmogumi, kuriam esu vienintelis, jį išklausantis“, – pasakojo Rolandas ir sakė, kad žino daug žmonių gyvenimo istorijų, bėdų.
Negalėjo važiuoti
Parduotuvės ant ratų savininkas teigia, kad važinėdamas po kaimus susirenka informaciją, kokių maisto produktų žmonėms reikia.
„Atvežu, ko reikia, nes kaimo krautuvėlėse ne viską žmogus gali nusipirkti. Vežu ir šviežią mėsą, duoną, sūrius, minkštas bandeles. Mano autoparduotuvėje yra įvairių produktų, kokių tik reikia. Juk ir kaimo žmogui reikia normalaus maisto, skanumynų.
Be to, dabar karantinas ir kaimo žmogui patogu, kai beveik į jo kiemą pristatomas maistas. Tik kartais ir man nepasiseka. Ši žiema – tikra žiema. Privertė sniego ir ne visada galiu išvažiuoti. Šią savaitę net dvi dienas dėl sniego negalėjau išvažiuoti. Man pačiam kaip verslininkui blogai – genda produktai ir gaila žmonių, kurie laukia produktų“, – apgailestavo R. Elertas.
Padeda vienišiems
Verslininkas sako, kad važinėdamas su maisto produktais ne tik išgirsta įvairių istorijų, kurias jam pasakoja žmonės.
„Lankau ir atokiame kaime gyvenančius senjorus ir esu vienintelis žmogus, kuris juos aplanko. Seniūnijose yra socialiniai darbuotojai, bet jie net nežino, kaip sunkiai gyvena vienišas senolis. Tenka vos judančią moterį invalido vežimėlyje išstumti į lauką ir parstumti į namus. Negaliu kitaip.
Esu žmogus ir puikiai suprantu, ką reiškia gyventi atokiai ir vienam. Kaimo žmonės pamiršti. Būna net ir taip, kad prieš savaitę bendravau su žmogumi, o kitą savaitę randu jį mirusį“, – pasakojo graudžias istorijas parduotuvės ant ratų savininkas Rolandas.
