O tai, anot ekonomistų, gali turėtų ilgalaikių pasekmių – gali pasikartoti prieš dešimtmetį buvusios krizės scenarijus, kai gerokai buvo išaugusi šešėlinė ekonomika.
Grožio sektorius traukiasi į šešėlį?
Kosmetologė į nuosavą grožio studiją užsuko apsitvarkyti. Moteris vylėsi, kad vyriausybė jau leis atnaujinti veiklą.
„Labai tikėjomės, kad jau pradėsime dirbti, klientės pradėjo intensyviai skambinti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo grožio studijos savininkė Ieva Žiukaitė-Damaševičienė.
Tačiau kol kas klientų prašymų kosmetologė patenkinti negali. Prašo klientų kantrybės.
„Yra dabar taip, kaip yra, ir mes padėti šiuo metu niekuo negalime. Tačiau tikrai žinau, kad yra ir mano specialybės atstovių, kurios važiuoja ir į namus: susitinka pas klientą, pas specialistą. Taip tikrai yra, tai vieša paslaptis“, – pasakojo I.Žiukaitė-Damaševičienė.
„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad beveik pusė apklaustųjų slapta tikrai arba galimai naudotųsi uždraustomis kirpėjų, kosmetologų, trenerių paslaugomis.
„Tai atskleidžia, kad, viena vertus, žmonės yra pavargę ir nelabai jau supranta kai kurių ribojimų, kita vertus, kad nori palaikyti tuos, kurie yra be pajamų“, – mano „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Skaičiuojama, kad grožio sektorius per metus sugeneruoja kelis šimtus milijonų eurų. Šioje srityje sukurta daug darbo vietų, sumokama nemažai mokesčių.
„Iššūkis yra ne tas, kad viena ar kita įmonė ar asmuo nueis į pogrindį, bet tas, kad jie gali ten ir likti net ir tada, kai pasibaigs karantinas. Tokiu būdu jie apsunkins mūsų visų pastangas subalansuoti biudžetą“, – atkreipė dėmesį ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Labai daug specialistų liks pogrindyje. Ir dabar pagal skelbimus internete kiekvieną dieną aš faktiškai matau, kad yra išparduodami grožio salono baldai, inventorius. Greičiausiai tam, kad specialistai tiesiog pasiliktų pogrindyje“, – pastebėjo I.Žiukaitė-Damaševičienė.
Gresia krizė
Ekonomisto teigimu, verslo pasitraukimas į pogrindį gali turėtų ilgalaikių pasekmių.
„Dalinai gali pasikartoti 2009-2010 krizės scenarijus, kai labai smarkiai išaugo šešėlinės ekonomikos dydis Lietuvoje ir prireikė labai ilgo laiko tarpo, kol jis sumažėjo. Praktiškai jis į prieškrizinį lygį grįžo tik per pastaruosius keletą metų.
Prireikė daugiau nei dešimtmečio tam, kad sugrąžintume tuos verslus atgal į šviesą iš šešėlio. Jeigu tą klaidą pakartosime dabar, tikrai galime turėti didelių iššūkių ateityje“, – „Lietuvos ryto“ televiziją tikino Ž.Mauricas.
Dėl dalies verslo pasitraukimo į pogrindį bus skaičiuojamos ne tik prarastos pajamos, bet ir iškraipoma konkurencija. Nemokantis mokesčių šešėlyje dirbantis verslas gali pasiūlyti klientams pigesnes paslaugas.
„Garantuotai dalis tos praktikos taip ir liks visam laikui. Jeigu teiki paslaugą kur nors parduotuvėje ar salone, automatiškai tą gali sukontroliuoti, bet jeigu tai vizitas į namus – jo jau nebesukontroliuosi. Kokia tikimybė, kad tas vizitas baigsis čekio išrašymu? Beveik nulinė“, – įsitikinęs „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.
Specialistai tvirtina, kad valstybė turi labai aiškiai verslui pasakyti kiek ir kokie ribojimai tęsis, kokia parama bus garantuojama per pandemiją nukentėjusiam verslui.
