Nekilnojamuoju turtu prekiaujantys brokeriai dirba pagal individualią veiklą. Taip jie valstybei sumoka mažiau mokesčių nei dirbantieji pagal darbo sutartis, tačiau turi ir mažiau socialinių garantijų. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šios profesijos atstovai pakliūva tarp daugiausiai uždirbančiųjų, praneša „Lietuvos ryto“ televizija.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo daugiau nei 35 tūkst. eurų per metus uždirbantiems tokiems asmenimis didinti gyventojų pajamų mokestį.
„Asmenys, gaunantys pajamas, nepriklausomai nuo jų dydžio iš dividendų, iš kapitalo prieaugio, iš individualios veiklos, moka tik 15 proc. pajamų tarifą, net uždirbdami ir šimtus tūkstančių eurų. Mes siūlome, kad tik aukštoms pajamoms galiotų 20 proc. tarifas“, – komentavo prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
VMI skaičiuoja, kad Lietuvoje individualia veikla verčiasi per 200 tūkst. žmonių, tačiau tik vienas iš šimto per mėnesį uždirba daugiau nei 3 tūkst. eurų. Jiems ir grėstų prezidento siūlomas didesnis apmokestinimas.
„Dirbdami pagal individualią veiklą, žmonės neturi jokių socialinių garantijų – nekaupia pensijai ir panašiai. Bet jie patys jai atsideda, investuoja į savo privačius fondus. Man atrodo, kad reikėtų palikti daugiau laisvės – ta 35 tūkst. eurų suma galėtų būti netgi didesnė“, – komentavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Finansų ministrė sako, kad prezidento siūlymus dar vertins.
„Prezidento iniciatyva yra dėl gyventojų pajamų mokesčio, tačiau sumokamų mokesčių individuali veikla turi daugiau: pridėtinės vertės mokestis, socialinės įmokos. Norisi įvertinti visą tą, ką ekonomistai vadina gyvulių ūkiu bendrame kontekste, kaip kompleksinį sprendimą, kuris paliestų ne tik šią dalį žmonių, bet ir padarytų visą sistemą teisingesnę“, – kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Kažkiek didesnis apmokestinimas priartina prie darbo santykių turinčių žmonių apmokestinimo. Taip mažintų pačių įmonių norą piktnaudžiauti įdarbinant žmones individualios veiklos forma vietoj tradicinių darbo santykių. Bet klausimas, ar progresyvumas šioje nišoje yra sprendimas? Ar jis tinkamas šiuo metu?“, – klausė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Prezidentas taip pat siūlo skatinti darbdavius didinti atlyginimus. Tiems, kurie padidintų 8 proc. darbo užmokesčio fondą, galėtų būti taikoma pelno mokesčio lengvata.
„Tai gera paskata. Bet vėlgi čia gali būti įvairių iškraipymų – gali specialiai sumažinti darbuotojų skaičių, žinodami, kad įstatymas ilgalaikis. Bet dabar esminis dalykas yra išlaikyti darbo vietas, kad po pandemijos mes neturėtume krūvos bedarbių“, – kalbėjo V.Janulevičius.
Anot S.Krėpšos, ilguoju periodu Prezidentūros siūlymai atneštų naudos valstybei netgi mokesčių pavidalu, kadangi nuo didesnių atlyginimų būtų mokomos didesnės ne tik gyventojo pajamų, bet ir didesnės „Sodros“ įmokos.
„Bendra prasme pagrindinis naudos gavėjas būtų žmogus, darbuotojas. Ir po kelių metų tai tikrai būtų atsiperkanti investicija į geresnį žmonių gerbūvį.
Lietuvos ekonomika praėjusiais metais susitraukė mažiausiai ES, tačiau nedarbas yra vienas aukščiausių. Ir tai rodo, kad reikalinga imtis proaktyvių žingsnių“, – teigė S.Krėpšta.
Taip pat Prezidentūra siūlo atsisakyti galimybės mokesčius padidinti kartu su biudžetu, nes nauja mokesčių našta su naujas metais įmones užgriūva netikėtai.
