Kelionės kainą lemia daug priežasčių
Pasak kelionių agentūros „Novaturas“ komunikacijos vadovės Dovilės Zapkutės, kelionių kainos svyruoja ir tam yra net kelios priežastys.
„Galutinę kelionės kainą lemia daugelis faktorių: individualūs keliautojų planai ir lūkesčiai, pasirinktas viešbutis, atostogų trukmė bei laikotarpis, kada vykstama atostogų. Galų gale, kada kelionė yra įsigyjama – ar iš anksto, ar prieš pat skrydžio datą“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė ji.
Sugriežtinta atvykstančių į Lietuvą kontrolė: privalomi COVID-19 testai ir dviejų savaičių izoliacija
Visgi šiemet didžiausią įtaką kelionių kainoms turi pandeminė situacija ir saugumo reikalavimai.
„Nuo viruso suvaldymo priklausys, kada prasidės atostogų sezonai užsienio šalyse, kurie ir kiek viešbučių atvers duris, kurios šalys galės priimti turistus, kurios vis dar bus užsidariusios, kiek truks pats atostogų sezonas, kokių dėl viruso papildomų išlaidų turės turistus priimantys viešbučiai bei juos skraidinantys oro vežėjai. Taip pat reikia nepamiršti, kad žmonėms papildomai kainuoja COVID-19 testai.
Pavyzdžiui, skrendant į Tenerifę yra reikalingas vienas testas, padarytas ne vėliau kaip per 72 val. iki išskrydimo. Žmonės jį pasidaro Lietuvoje. Grįžus iš kelionės vėl turi pasidaryti testą. Tada yra 14 dienų saviizoliacija arba dešimtą dieną gali darytis antrą testą, jei jis neigiamas, gali saviizoliaciją sutrumpinti“, – aiškino D.Zapkutė.
Grįžusiems keliautojams pirmasis testas, užsiregistravus Karštąja linija, yra nemokamas. Taip pat testą galima atlikti ir privačiose klinikose už savo pinigus. Norint sutrumpinti saviizoliaciją, antrąjį testą reikia darytis taip pat privačiose įstaigose ir už tai susimokėti.
Vieno testo kaina Lietuvoje svyruoja nuo 75 iki net 149 eurų, priklausomai nuo to, kaip greitai norima sužinoti testo atsakymus. Taigi kiekvienas keliautojas iš pinigės turės ištraukti mažiausiai dar apie 100 eurų.
Viešbučiai ir ekskursijos – brangesni
„Baltic Tours“ poilsinių kelionių pardavimo vadovas Andrius Paulionis taip pat pripažįsta, kad kelionių kainos kinta, tačiau jos dabar esą tikrai padidėjusios.
„Turizmas yra kaip oras, jis nėra pastovus ir nuolat kinta. Kinta nuo keliautojų srautų. Jeigu keliautojų susidomėjimas viena ar kita data didesnis, kainos yra aukštesnės. Jeigu susidomėjimas nedidelis, vietų lėktuvuose daug, ta kelionės kaina būna mažesnė nei įprastai.
Pavyzdžiui, drąsiai galiu sakyti, kad Tenerifėje kainos aukštesnės nei įprastai. Padidėjo, sakyčiau, 200 eurų. Taip yra todėl, kad viešbučiai nėra visiškai užpildomi, nes vykdomi saugumo reikalavimai. Tarkime, jeigu viešbutis kainavo 600 eurų, dabar – 700 ar net 800 eurų. Jeigu buvo 800 eurų, dabar 1000–1100 eurų“, – portalui lrytas.lt paskaičiavo A.Paulionis.
Kelionių kainą išpučia ne tik pabrangę viešbučiai, bet ir ekskursijos. Kaip pasakojo A.Paulionis, jei Tenerifėje ekskursija kainuodavo 50–60 eurų, dabar už ją tenka pakloti 100 eurų vien dėl to, kad važiuoja nebe pilnas autobusas, kuriame yra 49 vietos, o tik iki 10 žmonių. Kaštai didesni, tad ir ekskursijos kaina brangesnė.
„Kelionė yra prabangos prekė ir ji ne pigėja, o brangėja“, – reziumavo jis.
Kelionės nepabrango, tik pasikeitė pasiūlymai
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė akcentavo, kad žmonės kelionei išleidžia daugiau ne tik dėl privalomų COVID-19 testų, bet ir nenumatytų kelionės ar skrydžio keitimų.
„Didžiausią įtaką kainų kilimui turi papildomos privalomos paslaugos: draudimas nuo COVID-19, kurio šalys reikalauja, testai arba tokios paslaugos, kurių nebuvo galima numatyti. Pavyzdžiui, jeigu tu negali grįžti į Lietuvą iš ten, kur esi, tada skrendi į artimiausią oro uostą, pavyzdžiui, į Varšuvą, ir iš ten grįžti.
Anksčiau grįžti buvo galima visuomeniniu transportu, dabar to daryti negalima, tokie reguliavimai“, – teigė Ž.Gavelienė.
R.Danisevičiaus nuotr.
Viešbučių kainų pabrangimo Ž.Gavelienė nemato. Anot jos, visos papildomos išlaidos, reikalingos lankytojų saugumui palaikyti, guli ant pačių viešbučio savininkų pečių. Tačiau yra kita priežastis dėl matomų didesnių apgyvendinimo kainų.
„Natūralu, kad sumažėjus paklausai užsidarė tam tikri viešbučiai. Stebime, kad šiandien turbūt veikia tik pusė viešbučių ir jie yra aukštesnės kokybės. Galėtų susidaryti įspūdis, kad kelionės brango, bet jos tikrai nebrango, jeigu lyginsime tą pačią kategoriją dabar ir prieš metus. Aukštesnė kaina yra dėl to, kad veikia kokybiškesni viešbučiai“, – portalui lrytas.lt pasakojo Ž.Gavelienė.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad keliautojai neretai patys pasirenka mokėti brangiau.
„Šiandien keliautojai yra linkę papildomai mokėti už lanksčias bilietų ar viešbučio keitimo sąlygas. Pats pigiausias bilietas būna nei keičiamas, nei grąžinamas. Jeigu bilietas yra su lanksčiomis sąlygomis, vadinasi, galima keisti datą, grąžinti. Bet tai yra brangiau“, – komentavo ji.
Dėl pandemijos perkeltų kelionių kainos nesikeis
D.Zapkutė tikina, kad žmonėms, kurių kelionės dėl praėjusių metų pandemijos įvykti negalėjo, kainos nesikeis. Kelionių organizatoriai teikia įvairius pasiūlymus, kad keliautojai neliktų nukentėję.
„Pasiūlėme perkelti savo keliones į šiuos metus, išlaikant tas pačias rezervacijos sąlygas bei kainą, o kartu ir visas išankstinių pardavimų privilegijas: mažiausios kainos garantiją, nemokamą galimybę keisti kelionę ar bendrakeleivį, jei kelionė buvo įsigyta išankstiniais pardavimais“, – aiškino D.Zapkutė.
Jei nutinka taip, kad perkelti kelionę į šiuos metus neįmanoma, nes pasirinkta atostogų kryptis vis dar nėra atvira lankytojams, kelionių organizatoriai siūlo rinktis kurią nors kitą kelionę už tą pačią sumokėtą sumą.
„Jeigu jūs norėtumėte aukštesnės kokybės arba kitos kelionių krypties, priemoka galėtų pasitaikyti. Bet kelionių organizatoriai negyvena taip gerai, kad galėtų taikyti kažkokias papildomas priemokas“, – teigė Ž.Gavelienė.
Prognozuoja, kad rinksis brangesnes keliones
Nors kalbama apie didesnes kelionių išlaidas, Ž.Gavelienė bandė spėti, kad visgi šiemet žmonės atostogoms bus pasiruošę išleisti daugiau pinigų.
Susiję straipsniai
„Žmonės visada taupė kelionėms. Natūralu, kad pernai pasitaupė, dar šiemet pridės ir galės išvykti į kokybiškesnes keliones. To, kad šiemet už keliones žmonės nebeišsimokės, nereikėtų baimintis. Reikėtų baimintis to, kad nebus šalių, kurios atsivers dėl pandemijos arba dėl neadekvačių reguliavimų.
Pavyzdžiui, pakalbėkime apie Lietuvą. Visos aplinkinės šalys taiko 10 dienų izoliaciją grįžus, bet galima ją sutrumpinti iki 7 d. Lietuvoje saviizoliacija yra 14 dienų ir galima ją sutrumpinti iki 10 d. Tokie neadekvatūs reikalavimai mažina paklausą. Kai paklausa yra sumažėjusi, galimybių keliauti irgi mažiau. Bet turizmo sektorius neturi pasirinkimo ir prisitaiko“, – komentavo Ž.Gavelienė.