Įspėja, kad auga antra pašalpinių karta: kai kurie susirenka tokius pinigus, kokių pavydėtų dirbantys

Nedarbingumo išmoką gaunantys asmenys, kuriems buvo skiriama prievolė už išmoką atidirbti, per kelerius metus tapo seniūnijų pagalbininkais. Arba kitaip sakant – papildomomis darbo rankomis.

Nedarbingumo išmoką gaunantys asmenys, kuriems buvo skiriama prievolė už išmoką atidirbti, per kelerius metus tapo seniūnijų pagalbininkais.<br>V.Balkūno nuotr.
Nedarbingumo išmoką gaunantys asmenys, kuriems buvo skiriama prievolė už išmoką atidirbti, per kelerius metus tapo seniūnijų pagalbininkais.<br>V.Balkūno nuotr.
Nedarbingumo išmoką gaunantys asmenys, kuriems buvo skiriama prievolė už išmoką atidirbti, per kelerius metus tapo seniūnijų pagalbininkais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nedarbingumo išmoką gaunantys asmenys, kuriems buvo skiriama prievolė už išmoką atidirbti, per kelerius metus tapo seniūnijų pagalbininkais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nedarbingumo išmoką gaunantys asmenys, kuriems buvo skiriama prievolė už išmoką atidirbti, per kelerius metus tapo seniūnijų pagalbininkais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nedarbingumo išmoką gaunantys asmenys, kuriems buvo skiriama prievolė už išmoką atidirbti, per kelerius metus tapo seniūnijų pagalbininkais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nedarbingumo išmoką gaunantys asmenys, kuriems buvo skiriama prievolė už išmoką atidirbti, per kelerius metus tapo seniūnijų pagalbininkais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nedarbingumo išmoką gaunantys asmenys, kuriems buvo skiriama prievolė už išmoką atidirbti, per kelerius metus tapo seniūnijų pagalbininkais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nedarbingumo išmoką gaunantys asmenys, kuriems buvo skiriama prievolė už išmoką atidirbti, per kelerius metus tapo seniūnijų pagalbininkais.<br>V.Balkūno nuotr.
Nedarbingumo išmoką gaunantys asmenys, kuriems buvo skiriama prievolė už išmoką atidirbti, per kelerius metus tapo seniūnijų pagalbininkais.<br>V.Balkūno nuotr.
Nedarbingumo išmoką gaunantys asmenys, kuriems buvo skiriama prievolė už išmoką atidirbti, per kelerius metus tapo seniūnijų pagalbininkais.<br>A.Srėbalienės asociatyvi nuotr.
Nedarbingumo išmoką gaunantys asmenys, kuriems buvo skiriama prievolė už išmoką atidirbti, per kelerius metus tapo seniūnijų pagalbininkais.<br>A.Srėbalienės asociatyvi nuotr.
Nedarbingumo išmoką gaunantys asmenys, kuriems buvo skiriama prievolė už išmoką atidirbti, per kelerius metus tapo seniūnijų pagalbininkais.<br>A.Srėbalienės asociatyvi nuotr.
Nedarbingumo išmoką gaunantys asmenys, kuriems buvo skiriama prievolė už išmoką atidirbti, per kelerius metus tapo seniūnijų pagalbininkais.<br>A.Srėbalienės asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Eglė Kuktienė, www.rinkosaikste.lt

Feb 27, 2021, 1:41 PM

Tačiau pandemija ir čia pakoregavo planus – bedarbių skaičiai išaugo kone dvigubai, o seniūnijos liko be pagalbos rankų, mat karantino metu buvo panaikinta prievolė atidirbti už gautas išmokas.

Valstybė skirs paramą

Šiemet rajono Užimtumo didinimo programoje buvo numatytos tik valstybės biudžeto lėšos – 139,3 tūkst. eurų.

Savo pinigais prisidėti prie šios programos Kėdainių rajono savivaldybės administracija kol kas neplanavo. Lėšas papildomai bedarbių paramai ji ketino numatyti rajono taryboje tvirtinant šių metų savivaldybės biudžetą.

Tokiam sprendimui buvo ir rimtas motyvas – ankstesniais metais Užimtumo didinimo programai valstybės lėšos buvo skiriamos atsižvelgiant į savivaldybės prisidėjimą, o šiemet šios sąlygos neliko. Be to, ir valstybės skiriama pinigų suma bedarbių užimtumo didinimui šiais metais taip pat yra didesnė nei pernai.

Auga antra pašalpinių karta

Tarybos narys Jonas Talmantas atkreipė dėmesį į kitą problemą – ne visi oficialūs bedarbiai iš tiesų neturi darbo. Tad, jo manymu, ir programos dalyvius skirstyti pagal Užimtumo tarnybos seniūnijoje nurodomą bedarbių skaičių nebūtų tikslu.

„Auga antra pašalpinių karta. Ne tik seniūnijos, bet ir ūkininkai su tuo susiduria. Rodos, randi darbuotoją, kuris sutinka dirbti, o jis iš karto klausia – ar mokėsi jam pinigus ir duosi kvitą.

Jei atsakai, kad taip, jis atsisako dirbti, nes gavęs kvitą, neteks pašalpos iš Užimtumo tarnybos.

Sudėjus uždarbį ir išmoką, tokie „darbininkai“ gauna daugiau už tuos, kurie švariai dirba valstybiniame darbe. Parazituojančių yra daugiau nei dirbančių normaliame darbe. Reikia išsiaiškinti tikrąjį poreikį“, – kalbėjo J. Talmantas.

Dirbančių kasmet vis mažiau

Rajono tarybos nariams sumanymą kol kas nebeskirti papildomų pinigų bedarbių užimtumo rėmimui iš savivaldybės biudžeto pristatęs savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjas Egidijus Grigaitis sakė, kad kasmet ir šioje programoje dalyvaujančių asmenų skaičius mažėja.

Pasak jo, 2018 metais pagal programą seniūnijose įdarbintų asmenų buvo 70, 2019 metais – 67, pernai – 66. Šiemet planuojama įdarbinti 48 bedarbius.

Stengiasi atliepti poreikius Seniūnijos, be abejonės, su mielu noru priimtų ir gerokai daugiau bedarbių nei pagal šią programą.

Pavyzdžiui, Kėdainių miesto seniūnijai pernai talkino 32 programos dalyviai, Vilainiuose dirbo 8 asmenys, o kitos seniūnijos tenkinosi mažesniu pagalbininkų kiekiu – daugumoje kaimiškųjų seniūnijų darbavosi vos po pora programoje dalyvaujančių bedarbių.

„Krakių seniūnija šiemet pranešė apie didesnį poreikį darbininkų, kadangi Krakės šiemet – mažoji Lietuvos kultūros sostinė.

Suprantame, kad krakiškiams reikės daugiau darbo rankų miesteliui tvarkyti ir prižiūrėti, todėl vietoj pradžioje numatytų dviejų darbininkų Krakėms šiemet nuspręsta skirti keturis“, – kalbėjo E. Grigaitis.

Pernai prisidėjo ir savivaldybė

Rajono tarybos posėdžio metu buvo akcentuota, kad pernai ir savivaldybė prisidėjo prie šios Užimtumo didinimo programos, iš biudžeto bedarbiams skyrė apie 29 tūkst. eurų.

Šiemet skyrus tiek pat lėšų, būtų galima užtikrinti, kad programoje dalyvautų dar apie 12–14 asmenų, tad bendras programos dalyvių skaičius pasiektų 62–64 ir būtų vos keliais mažesnis nei buvo pernai.

Rajono vadovai pripažino, kad savivaldybės indėlis į šią programą yra svarbus, tik siūlė apie jo dydį spręsti vasario pabaigoje, kai bus tvirtinamas savivaldybės biudžetas.

Ilgalaikės darbo vietos būtų geriau?

Vicemeras Paulius Aukštikalnis atkreipė dėmesį, kad ši Užimtumo didinimo programa sukuria tik laikinas ir nestabilias darbo vietas.

Pasak jo, už panašią sumą pinigų, kiek savivaldybė prisideda prie šios programos, būtų galima sukurti tris visavertiškas darbo vietas seniūnijose.

Pinigus skyrė nedelsdami

Rajono tarybos narys Romualdas Gailiūnas atkreipė dėmesį, kad darbo rankų seniūnijoms reikia jau šiandien, todėl kaip ir kai kurie kiti tarybos nariai, siūlė šiam reikalui skirti lėšas nedelsiant.

Galiausiai buvo nubalsuota nieko nelaukti ir šiemet savivaldybės biudžeto skirti 30 tūkst. eurų Užimtumo didinimo programai, arba tiksliau – bedarbiams, kurie laikinai sutiks padirbėti seniūnijose.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.