„Sodra“ suskaičiavo, kad 2020 metais vidutinis darbo užmokestis šalyje kilo 8 procentais. Daugiausiai didesnių atlyginimų sulaukė švietimo darbuotojai, medikai, kuriems atlyginimus kėlė valdžia. Darbo užmokestis mažėjo apgyvendinimo, maitinimo sektoriuose, kurie labiausiai nukentėjo nuo pandemijos ir karantino.
Panevėžyje veikiančios kavinės vadovas „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo, kad dėl pandemijos sukeltos nestabilios situacijos atlyginimai darbuotojams kilo jau senokai. Geriausiu atveju dirbančiuosius paskatina priedais.
„Vasarą pribijojom kelti atlyginimus – už gerai atliktą darbą mokėjome priedus, kad neįsipareigotume dideliais atlyginimais, nes nežinojome, ko tikėtis ateity“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo kavinės vadovas Justinas Dalinda.
Anot jo, žmonės liko darbo vietose, tik dalis išėjo į prastovas – nereikėjo dirbti, nes nebuvo tokio krūvio, o dalis buvo dalinėse prastovose ir dirbome sumažintą valandų skaičių.
Nors bedarbių šalyje skaičiuojama beveik 300 tūkst., pandemija per kišenes kirto ne visiems. „Sodra“ skelbia, kad pernai vidutinis darbo užmokestis augo beveik taip pat sparčiai, kaip ir ankstesniais metais.
„Ketvirtą ketvirtį pajamos padidėjo vidutiniškai 13 proc. Atskaičius mokesčius metų pabaigoje gaunamos vidutinės darbo pajamos padidėjo 110 eurų. Skaičiuojant visus metus, vidutiniškai darbo pajamos padidėjo 8 procentais“, – komentavo „Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Anot jos,sparčiausiai darbo pajamos augo švietimo ir sveikatos priežiūros srityse.
Švietime darbo pajamos augo, nes buvo didinti atlyginimai pedagogams, sveikatos priežiūros veikloje galima suprasti, kad tai buvo dėl didesnio krūvio mokami priedai, tuo tarpu maitinimo ir apgyvendinimo veikloje neišvengta darbo pajamų sumažėjimo, bet šią sritį itin veikė pandemija.
Didžiausios pajamos fiksuotos Neringoje, Vilniuje, Kaune. Čia algos siekė nuo 1,5 iki 2 tūkst. eurų su mokesčiais. Mažiausiai uždirbo Kalvarijos, Pagėgių savivaldybių, Kelmės rajono gyventojai. Atlyginimai ten siekė apie tūkstantį eurų.
K.Zitikytė skaičiavo, kad vidutiniškai darbo pajamos padidėjo 9,5 proc., o savivaldybėse, kuriose uždirbamos pačios mažiausios darbo pajamos, jų augimas buvo spartesnis ir siekė apie 12 procentų.
Algų didėjimas fiksuotas ir kai kuriose pramonės įmonėse.
„Dalis pramonės įmonių dėl to, kad trūko darbuotojų, galėjo mažiau dirbti. Darbuotojai sirgo – net tai galėjo būti viena priežasčių, kodėl pramonės įmonės juos saugojo ir kėlė jiems darbo užmokestį, vien dėl to, kad trūko darbo jėgos“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistas Titas Budreika.
Vis dėlto dauguma verslo atstovų praėjusius metus įvardija kaip itin sunkius.
„Paslaugos – ekonominėje komoje. Labiausiai neramina tai, kad darbuotojų ar „Sodros“ klientų kiekis sumažėjo. Tai – „Sodrai“ blogiausia naujiena.
Kita vertus, per antrąją pandemijos bangą atleidimai gerokai atslūgo ir tos priemonės, už kurias buvo pasisakoma, ypač – prastovų priemonės, jos, galima sakyti, pasiteisino“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Sodros“ duomenimis, bedarbių praėjusiais metais padaugėjo daugiau nei pusėje šalies savivaldybių. Labiausiai apdraustųjų sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo, prekybos, gamybos įmonėse.
