Viešojo maitinimo įmonės vis dar jaučiasi taip, tarsi dirbtų pogrindyje. Užsakymai minimalūs, tad net ir brangiau mokėdamos už žaliavas negali pabranginti maisto produktų.
„Ir jautiena, ir kiauliena ėmė brangti per pirmąjį karantiną. Vėliau, vasarą, kainos buvo nurimusios, o rudenį už mėsą vėl turėjome mokėti brangiau.
Gerai nors tiek, kad ne visos kainos kyla vienu metu, – tai vienos rūšies mėsa pabrangsta, tai kitos“, – kalbėjo Kėdainių rajone, Sirutiškyje, esančios įmonės „Raganė“ savininkė Daiva Gronskienė.
Ji turi viešbutį bei kavinę-parduotuvę, kurioje gaminami įvairių rūšių virtinukai, su mėsos įdaru – taip pat.
„Išsinešti į namus patiekalų gausiau žmonės pirko prieš gruodį, tačiau dabar vos vienas kitas klientas užsisako šaldytų virtinukų, įmonės taip pat mažai.
Nors žaliava brangsta, virtinukų ar kitų patiekalų kainų nekeliame. Tai nieko nepakeistų“, – kalbėjo D.Gronskienė.
Virsmas jau įvyko
Pasak mėsos perdirbimo įmonės Krekenavos agrofirmos vadovo Lino Grikšo, dabartinis karantinas vis dar neleidžia grįžti įprastinei gamybos apimčiai.
Šviežios mėsos ir jos produktų pardavimas yra smarkiai sumenkęs.
„Pernai kovą, kai karantino išgąsdinti žmonės stengėsi prikrauti šaldiklius maisto, porą savaičių mėsos poreikis buvo didelis. Bet tuo pat metu buvo uždarytos visos viešojo maitinimo įstaigos – restoranai, barai, kavinės, viešbučių restoranai.
Ne tik Lietuvoje, bet ir visose Europos valstybėse, į kurias mes taip pat eksportuodavome mėsą viešojo maitinimo sektoriui.
Žaliavos poreikis dingo visur, o gamyba atsigavo tiktai pasibaigus suvaržymams“, – pasakojo L.Grikšas.
Panašiai ir per dabartinį karantiną, tiktai šįkart viešajame sektoriuje rusena pagal užsakymus gaminamo išsinešti skirto maisto poreikis.
„Visi laukiame, kada restoranai bei kavinės imsis darbo.
Patirtis rodo, kad atleidus suvaržymus gana greitai gamyba stoja į įprastines vėžes“, – sakė L.Grikšas.
Bet mėsos kainos po šio karantino bus jau kitokios – didesnės.
„Šiuo metu prasidėjo virsmas. Kiauliena bei jautiena per pastarąsias porą savaičių pabrango kone dešimtadaliu, ir ši tendencija išliko.
Rudenį kainos krito, nes dėl suvaržymų sumenkus vartojimui buvo per daug produkcijos. Ūkiai sumažino kiaulių, jaučių bandas, nes kitaip nebūtų galėję pragyventi. Būta ir bankrotų. Taigi pasiūla sumažėjo, ir dabar prasidėjo brangimo etapas, kurį dar pakurstys po karantino didėsianti mėsos paklausa“, – prognozavo L.Grikšas.
Dar neįveikė nuostolių
„Žinote, kiek kinai moka už gyvo svorio kiaulienos kilogramą? Net 3,5–4,5 euro.
Pas mus vos prieš kelias savaites kaina perlipo eurą.
Kiaulių augintojai apskaičiavo, kad kiaulienos kilogramo savikaina siekia 1,2 euro. Gyvulių supirkėjai tiek dar nemoka“, – sakė Anykščių rajone esančio kiaulininkystės ūkio „Vikonas“ savininkas Vladas Gindrėnas.
Metų pradžioje už kiaulienos gyvo svorio kilogramą supirkėjai mokėjo vos 0,7–0,75 euro, o iki vasario pabaigos kaina paaugo iki 0,95 euro.
„Šią savaitę kiaules pardaviau po 1,05 euro už gyvo svorio kilogramą, tačiau tie keli centai neguodžia. Per pastaruosius kelis mėnesius labai smarkiai pabrango pašarai ir baltyminiai jų priedai. Pernai rudenį rapsų tona kainavo 250, dabar – 350 eurų, sojų kaina pakilo nuo 340 iki 500 eurų už toną.
Rudenį prisipirkome pašarinių kviečių po 120–140 eurų už toną, o dabar įmanoma nusipirkti nebent pirmos arba aukščiausios klasės kviečių, kurių tona kainuoja 220–260 eurų, nes pašarinių grūdų niekas nebeturi“, – kalbėjo V.Gindrėnas.
Pasak jo, net 70 proc. kiaulių užauginimo savikainos sudaro išlaidos pašarams, o visa kita tenka darbuotojų atlyginimams bei energijos sąnaudoms.
Laukia pavasarinės sėjos
Vokietijoje šernams nustačius afrikinį kiaulių marą kiaulienos eksporto į Kiniją neliko, tad jos perteklius Europoje šių gyvulių supirkimo kainas spaudė prie žemės, tik ne visur vienodai.
Pavyzdžiui, pernai rudenį kiaulių supirkimo kaina Lietuvoje buvo nukritusi iki 0,7 euro už gyvo svorio kilogramą, Ispanijoje ji buvo 1,15 euro, Italijoje – 1,4 euro, Vokietijoje – 1,9 euro.
„Įtampos labai daug, bet turime vilties, kad galbūt pavyks ištverti.
Apskaičiavome, kad grūdų pašarams, kurių prisipirkome pernai rudenį, užteks iki kovo pabaigos.
Gal balandį, kai prasidės sėja, augalininkystės ūkiuose liks pernykščių grūdų likučių ir galėsime juos nupirkti pašarams. Bet sunku visiems kiaulininkystės ūkiams Lietuvoje.
Nors mūsų šalyje kiaulių priauginama vos pusė tiek, kiek reikia, mūsų gyvulių mėsa į parduotuves patenka šviežia, neperdirbta. O visa tai, ko reikia produktų gamybai, įmonės atsigabena iš Europos“, – sakė V.Gindrėnas.
